Savaitė Sankt Peterburge (3 dalis)

Tęsiu toliau pasakojimą apie tai ką veikiau, mačiau, jaučiau ir kiek mokėjau Sankt Peterburge. Pirma dalis čia: Savaitė Sankt Peterburge (1 dalis) antra dalis čia: Savaitė Sankt Peterburge (2 dalis)

5 diena: Петергоф (Petergof)

Visą dieną paskyrėme Петергоф'e esančiam dvarui ir jo fontanams. Keliavome "mikruške" bilietas kainavo 65руб. Iš tikrųjų patiko parkas ir jame esantys fontanai, gaila, kad į rūmus neužėjome, bet ir fontanų pakako. Pasigrožėkite:

Beje, parke yra fontanai, kurie dėl sukelto spaudimo gali aptaškyti, t.y. reikia žinoti kaip praeiti akmenimis grįstu takeliu, kad neaptaškytų fontanas. Per vieną perbėgau, neaptaškė, per kitą gerai sušlapau, o po to dar ir lyti kaip iš kibiro pradėjo. Stovėjom trise po medžiu ir po skėčiu, bet nelabai ką jis padėjo. 

Apžiūrėję fontanus keliavome į miestą kažkur pavalgyti. Pakeliui pamatėm cerkvę. Man visos cerkvės gražios. Matyt dėl spalvų. Ši irgi patiko. Vėlgi kažkaip nedrįsome užeiti vidun. Na, aišku ir skarelės galvai apsidengti neturėjau. 

Prasivaikščioję kelis kilometrus, jei ne daugiau po miestą. Netoli autobusų stoties radome kiniečių restoraną. Rusijoje maistas buvo skanus. Nežinau, ką jie ten daro ir kaip, bet gamina skaniai. O tame restoranėlyje, kuris interjeru priminė sovietinę valgyklą "su kosmetiniu remontu", porcijos buvo milžiniškos. Net vien ryžius buvo sunku įveikti, ką jau kalbėti apie vištieną su ananasais.

Dar kiek prasivaikščioję grįžome link "namų", pasiruošėm vakarui ir keliavome susitikti su kitais grupiokais, gyvenančiais Sankt Peterburge. Apsilankėme keliuose baruose, esančiuose Думская ул. (Dumskaya ul.). Vietiniai pasakojo, kad toje gatvėje vis kažkas vyksta ir ne visada malonaus ar gražaus. Tačiau trečiadienio vakarą nieko nenutiko. Tik tai, kad mes "taksu" nuo šios gatvės iki "Васильевский остров" nusigavom per 7 minutes. Mat labai skubėjom, tiltai jau turėjo prasiskirti. Tad grįžę "namo" iki 6 ryto dar pasisėdėjom 6 aukšte šešiese.

Išlaidos rubliais:

Maistas kiniečių restorane: 500

Metro 2 bilietėliai: 62

Bilietas į sodą: 300
Suvenyrai (3 magnetai): 100

6 diena: Кунсткамера (Kunstkamera), aš tingiu

Po ilgos dienos, ar nakties, nesuprasi, prasibudę, kaip bebūtų keista, anksti turėjome ketinimų nukeliauti iki Кунсткамера'os - pirmojo muziejaus Rusijoje, pagarsėjusio dėl anatominių retenybių ir anomalijų, paprastai tariant išsigimėlių.

Tikėjausi kiek kitokių vaizdų, tačiau ir matytais nenusivyliau. Prie kasų grupiokas mūsų apsipyko su kasininke, mat jis norėjo mums padėti gauti pigesnius bilietus. Tačiau iš to gavosi tik pusė darbo. Man pavyko įsigyti studentišką bilietą už 50руб (dėka VGTU studento pažymėjimo), draugė mokėjo pilną kainą 250руб. Muziejaus ekspozicijos skirtos įvairioms civilizacijoms. Būtent tai man patiko. Daugybė įvairių pastatų modelių, rakandų, žaislų, manekenų ir žinoma, išsigimėlių. Iš tikrųjų galiu drąsiai pasakyti, kad Кунсткамера'a - muziejus, kuris man labiausiai patiko (iš visų lankytų Rusijoje).

Po apsilankymo muziejuje keliavome pavalgyti. Nebūtų grupiokas - vaikinas gal būtų keista, kad mus nusivedė į McDonald's, o McDonald's kaip ir visur, tad nieko ypatingo ar naujo nepastebėjau, kas būtų užkliudę mano akį. Vėliau mums siūlė keliauti kartu su grupioku į kažkokį vakarėlį, bet iš tikrųjų aš labai tingėjau. Ir taip visą savaitę šventėm, o dar kažkur už miesto grūstis būtų reikėję. Beje, juk kitą dieną namo turėjom važiuoti. Tad laisvą laiką panaudojome grožio salono, suvenyrų paieškoms ir  Chna menui ant rankų.

Išlaidos rubliais:

Кунсткамера: 50

Chna tatuiruotė: 350

Knygos mamai: 394
McDonalds: 237
Saldainiai ir arbata: 411

7 diena: Rusų muziejus ir kelionė namo

Naktį grupioko namuose nakvojom vienos, ryte jo dar nebuvo namie, mes labai jo nepasigedom išėjom ieškoti, kur daro manikiūrą.

Valandikę praleidom manikiūro salone, kur manikiūras su padengimu kainavo 600 руб, tuo metu tai buvo apie 10 eurų. Sakyčiau nebloga kaina, už gerą darbą.

Vėliau keliavom į Государственный Русский музей (Rusų muziejų), kur sukaupta didžiausia rusų meno kolekcija. Kartu tai ir garsus meno kūrinių restauracijos centras su moksliniu tyrimo institutu, kuruojantis 260 meno muziejų darbą visoje Rusijoje. Nesu labai didelė meno gerbėja, tačiau muziejus man patiko ir keli Jaroslavo Krestovskio (Ярослав Крестовский), Ivano Aivazovskio (Ивaн Айвазовский), Liubos Popovos (Любoвь Попoва) darbai paliko įspūdį.

Vakare mūsų lakė kelionė. Keliavome atgal su tuo pačiu vyriškiu iš "blablacar" tinklalapio, tad jau žinojome, kad viskas bus gerai ir pakeliui namo buvo galima ir nusnausti, nors man to neprireikė. Keliavom 6 valandas, pasienį pravažiuoti buvo "kaip nieko". Beje, prajuokino muitinės darbuotojas. Paėmęs mano EU pasą ėmė klausinėti, ko aš važiuoju į Suomiją ir kuriam laikui. Buvo kiek juokinga, girdėjau, kad draugės klausė kiek pinigų jinai turi ir kada planuoja grįžti.

Išlaidos rubliais:

4 Metro žetonai: 124

Manikiūras: 600

Maistas valgykloje: 226
Šokoladukas: 66

Sum up'as

Kelionė labai nusisekė, pamačiau didžiają dalį Peterburgo. Pasisekė, kad tai gavosi taupi kelionė,  dėl pigių ratų (pirmyn atgal vos 20eurų) ir pigios nakvynės. Tai pat buvo smagu, kad oras buvo geras. Sakoma "vežiokis savo nuosavą saulę"- tą kartą taip ir padarėme. mums atvažavus į Peterburgą pasitaisė orai. Saulė šildė. Beje, susipažinau su piktomis market'ų pardavėjomis ir nevisad patenkintomis virėjomis. Neskaitant to buvo kažkoks vaikinas prisikabinęs, o jie ten - Rusijoj - patikėkit ne patys mieliausi... Betgi vienas svarbiausių dalykų - supratau, kad gyventi Rusijoje galėčiau t.y. sugebėčiau, bet labai to nenoriu.

Knyga: B.Poche "Flirto pradžiamokslis"

Mano vertinimas: 1/5 (1 - neverta net bandyti (neprisiverčiau perskaityti visos), 2 - nepatiko, 3 - nei patiko nei nepatiko, vidutiniška knyga, 4 - man patiko, 5 - man labai patiko, skaitysiu ir antrą, ir trečią kartą)

Anotacija: Įvairūs patarimai ir testai merginoms apie jų santykius su vaikinais.

Mano nuomonė: Seniai neskaičiau tokios kvailos knygos, skirtos naivioms mergaitėms. (Labai blogai, kad prieš pradedant skaityti nepasidomėjau kas ten joje yra). Tikėjausi knygos labiau apie kūno kalbą, o gavosi kiek kitaip. Žodžiu, knyga skirta 14-18 metų merginoms, kurios nepasitiki savimi. Kaip man, knyga (pasikartosiu) pasirodė kvaila, galbūt paauglėms merginoms ji pasirodys naudinga. Pliusas, kurį dedu knygai: vienas pagrindinių autorės tikslų yra suteikti merginoms pasitikėjimo savimi (kurio paauglės dažniausiai dar neturi). Manau, visai įdomi knygą bus ir tiems, kas mėgsta daryti testus, nes knygoje jų apstu. Pradedant nuo "Flirto stiliaus įsivertinimo", baigiant testu "Ar pasitiki savimi?"

Knyga: A.Eidintas, A.Bumblauskas, A.Kulakauskas, M.Tamošaitis "Lietuvos istorija"

Mano vertinimas: 3/5 (1 - neverta net bandyti (neprisiverčiau perskaityti visos), 2 - nepatiko, 3 - nei patiko nei nepatiko, vidutiniška knyga, 4 - man patiko, 5 - man labai patiko, skaitysiu ir antrą, ir trečią kartą)

Anotacija: Ši knyga siekia pateikti atsakymą į klausimą. kuris Lietuvos žmonėms yra vienas svarbiausių: kaip gimė Lietuva ir kodėl mūsų valstybė yra ne atsitiktinumų ar šalutinių aplinkybių išraiška, bet šimtmečius brandintas vaisius, teisėtu tautos apsisprendimu grįstas savarankiškumo kelias ir dėsningas, užtarnautas atpildas už kiekvieno lietuvio gyvenimą ar net gyvybę?

2013-iaisiais Lietuva imsis pirmininkauti Europos Sąjungai - laisvų ir demokratinių Europos valstybių susivienijimui. Tai išskirtinė galimybė ne tik prisidėti kuriant bendrą Europos ateitį, bet ir sustiprinti šalių dėmesingumą žemyno tautų praeičiai ir, žinoma, patiems pažvelgti ir visam pasauliui priminti, kas buvo, yra Lietuva glausta, lengvai skaitoma, tiesos ir atvirumo kriterijais grįsta Lietuvos istorijos apžvalga. Atskleidžiamas ilgas, pergalingas, kartais sunkus ar net tragiškas mūsų valstybės istorinis kelias per skirtingas politines sanklodas, okupacijų duobes ir atkurtos nepriklausomybės įkalnes bei nuokalnes.

Tai pirmas bandymas nuo 1994 m. aprėpti visą Lietuvos valstybės istoriją nuo senovės iki 2004 m. atsakingu ir taupiu žvilgsniu.

Mano nuomonė: Norėjau sau priminti Lietuvos istorijos vingrius. Iš tiesų knyga patiko, radau ir dar nesimokytų mokykloje faktų ir kitų įdomybių. Pasirodė šiek tiek keistokas knygos stilius. Prašytas tarsi su pasididžiavimu. Iš vienos pusės tai gerai, tai skatina meilę savo šaliai. Jautiesi šiek tiek išdidus, nes tu esi šios šalies pilietis. Kita vertus, kai kuriuos žmones, tai gali erzinti. Tarkim mane - erzino, kai skaitau istorines knygas man norisi daugiau faktinės informacijos, ne kažkieno nuomonės, kurią man bando įpiršti. 280puslapių verta perskaityti primiršusiems savo tautos ir šalies istoriją.

O dabar žvejot!

Taip, turbūt jau supratot buvau žvejoti. Bet ne šiaip sau su meškeryte į ežeriuką, o su "gera" meškere į Saimaa'os ežerą, kur žuvytę tokią su dantukais sužvejojau. 

O viskas buvo taip. Ši istorija prasidėjo nuo to, kad prieš tris savaites, kuomet ėjome žiūrėti futbolo varžybų, pamačiusi, kad mano BFF (Best Friend Forever) nusipirko pakelį cigarečių, na trumpai tariant rūkyti pradėjo. Pasiūliau susilažinti, kad jis pakelį surūkys greičiau nei per dvi savaites. Ir iš esmės taip ir buvo, paskutinę cigaretę surūkė po mūsų nustatytos "finišo" valandos. Bet taisyklės yra taisyklės. Taip, pralošiau bokalą alaus.

Dieną prieš pat išvažiuojant į kelionę Tampere'ės - Oslo pusėn, nuėjome į pamėgtą barą (KB - KeskusBaari), kurį man kažkada parodė, vienas draugų, sutiktų muzikos klasėje. Tą vakarą atsisėdę lauke užsikalbėjome ir net nepastebėjome, kad mes jau šnekamės su kažkokiu vaikinu. Įdomiausia buvo tai - jis suomis ir pasiūlė mums kartu su juo, kurią nors dieną išplaukti pažvejoti. Galvojau, kad juokauja. Bet kur tau.

Tad vat, išplaukiau aš su žvejojimo specialistu ir žmogumi, pirmą kartą žvejojančiu, į žvejybą. Mūsų naujas draugas turėjo motorinę valtelę, kuria mus praplukdė iki jo mėgstamos vietos - salos, kur vėliau kepėme maistą ant ugnies. Beje, prieš tai paaiškino, kaip reikia vairuoti valtį ir įsivaizduojat aš ją vairavau. Awesome!!! Taip pat paaiškino kaip naudotis echolotu, pamokė žvejoti spiningu. Ir išsimaudyt suspėjau. Žodžiu, labai nusisekė, likau labai patenkinta, įgavusi naujos patirties. 

Bet vis tik maloniausia buvo, kuomet grįžtant atgalios sėdėjau ant laivo priekio ir ištraukiau žuvį, na ir tokią ne mažą. Buvo labai smagu :) Aaaa!!! Nuostabiai praleista diena :)

Savaitė Sankt Peterburge (2 dalis)

Tęsiu toliau pasakojimą apie tai ką veikiau, mačiau, jutau ir kiek mokėjau Sankt Peterburge. Pirma dalis čia: Savaitė Sankt Peterburge (1 dalis)

3 diena: Peterburgo stogai, atrakcionai ir kiti ypatumai

Trečiają kelionės dieną mus turėjo priimti pas save pagyventi grupiokas. Taigi, trečiosios dienos rytą aš šiek tiek nerimavau, nes iš vakaro nepavyko su juo susisiekti. Tačiau mums labai pasisekė, jis pats mūsų pasigedo ir pradėjo ieškoti. Po to kai jis susisiekė su mumis (nepraėjo ir pusvalandis) - mus pasitiko prie hostel'io durų.


Autobusu nuvažiavome iki naujosios gyvenamosios vietos. Beje, kas nustebino (tiksliau, ką jau buvom pamiršusios) kartais vaikinai padeda merginoms lagaminus pakelti. Grupiokas autobuse mums papasakojo daug istorijų apie miestą, gatves, pastatus, žmones. Tada aš pagalvojau: "Ar tiek daug galėčiau papasakoti apie Vilnių?". Greičiausiai ne, o vat jie gali. Pasidarė kažkiek gėda, tad nusprendžiau susigriebti ir grįžus pasidomėti daugiau Vilniumi ir Lietuva. Bet dabar ne apie tai.

Gyvenome "Васильевский остров" rajone. Tame pačiame, kuris yra visiškai atskirtas nuo žemyninės dalies naktį. Gyvenome daugiabutyje (bijau sumeluoti ar 9 aukštų, ar 11). Pirmas įspūdis užėjus į butą neapibūdinamas, žinot, kai pas mus tokių sovietinių palikimų jau retai, kur surasi jausmas buvo labai keistas. Ilgai netrukus išsidėliojome daiktus, dalinomės su drauge vienu kambariu ir netgi viena dvigule lova, už kurios ant sienos buvo pakabintas kilimas (gal tai homo sovieticus palikimas?)

Po to keliavome pasižvalgyti po salą. Nukeliavom iki parduotuvės - shoping mall - kuri primena mūsų Halės turgų Vilniuje. O po to jau sekė, pasivaikščiojimai po apylinkes, kas su alaus buteliu rankoje, o kas su nepatenkintu žvilgsniu į tai. Mums pasakė, kad galėsim užlipti ant stogo pasižiūrėti apylinkių iš viršaus. Jaučiausi kaip chuliganas, kuris bando įeiti į 9-aukščio laiptinę, kad užliptų ant stogo. Užlipus vaizdas nuo stogo iš tikro buvo gražus.

Vėliau keliavome į atrakcionų parką: "Диво остров", kur pasivažinėjome "бустер" atrakcionu. Tokio jausmo jau seniai nebuvau patyrusi, buvo nuostabu! Ypač tas jausmas, kai krenti laisvuoju kritimu. Juokausi visą laiką ir dar kurį išlipus iš atrakciono šypsojausi.

Grįžus sekė vakarėlis naujuose namuose ir kelių filmų maratonas.

Išlaidos rubliais:

Autobuso bilietėlis: 28
Viešasis tualetas: 20

Pramogų parkas atrakcionas "бустер": 450

Maistas parduotuvėje (keturiems žmonėms/2): 500

4 diena: Rusiškas svetingumas, Ermitažas ir "Север" pyragėliai

Taigi, rytas po vakarėlio nebuvo labai ankstyvas, tačiau įsimintinas. Kur daugiau, jei ne Rusijoje ryte į lovą gali atnešti alaus? Patikėkit buvo labai netikėta, juolab, kad taip ryto dar niekad neteko pradėti, tą kartą irgi maloniai atsisakėme tokio svetingumo ir pasitenkinom arbata su sumuštiniais.

Nuvažiavus į Sankt Peterburgą negalima nenueiti į Ermitažą. Tad visą dieną paskyrėm Ermitažui. Eilėje stovėjome apie pusantros valandos. Užėjimai kas 20minučių. Bilietai, nėra labai brangūs 600руб, jei esi Rusijos ar Baltarusijos pilietis 400руб, o jei esi Rusijos studentas ar turi ISIC - įėjimas nemokamas. Labai didelis ačiū mūsų grupiokei, kuri sugebėjo mus pravesti į šį muziejų nemokamai. Lieku skolinga.

Wikipedia rašo: Ermitažas - tai vienas didžiausių ir seniausių muziejų pasaulyje, Jekaterinos II įkurtas 1764 m. ir visuomenei atvertas nuo 1852 m. Jame yra daugiau kaip 350 salių ir apie 60 000 eksponatų. Jo archyvuose yra 3 milijonai įvairių objektų. Taip pat yra archeologinių eksponatų ir Europos klasikinis menas. Jame yra žymiausių olandų ir prancūzų dailininkų Rembranto, Rubenso ir kitų dailininkų paveikslai. Ermitaže yra ir UNESCO Pasaulio kultūros paminklinės vertybės. Eksponuojama daugybė graikų ir romėnų skulptūrų. Taip pat daugybė ginklų ir Vaza, kurią Rusijos menininkai kūrė apie 14 metų, o jos svoris siekia iki 19 t.

Iš tikro muziejus be proto didelis, mes vaikščiojome apie 3 valandas ir viso neapėjome (normaliai apeiti muziejui reikėtų kelių dienų). Pirmas dvi valandas viskas buvo okay, paskutinę valandą buvo sunku, pavargsti nuo tokios gausybės eksponatų, o jei dar pakliūni į kiniečių ar japonų srautą - pavargsti dvigubai greičiau. Nors tai vienas žinomiausių ir seniausių muziejų man didelio įspūdžio nepaliko, Luvras - įspūdingiau.



Vėliau keliavome pavalgyti į valgyklą: "Столовая №1 Копейка". Kaip senovinėse valgyklose prašai, kad įdėtų maisto. Patiko tiek maistas, tiek aplinka. Vėliau dar kelis kartus ėjome tenais valgyti.

Grupiokė mums pasiūlė paragauti vietinių pyragėlių cukrainėje "Cевер". Patiko ir pyragėliai ir Latte kava. Apskritai maistas Peterburgo kavinėse buvo geras. Kiek prasčiau buvo su maistu parduotuvėje. Ne visada viskas, ką nusipirkai bus geros kokybės ar apskritai panaudojamas.

Diena užsibaigė jau ne visai naujuose namuose ir vėl rengtame vakarėlyje.

Išlaidos rubliais:

Столовая №1 Копейка: 196

Cевер (du pyragėliai ir Latte): 367

Metro 2 bilietėliai: 62

Maistas parduotuvėje: 525

Filmas: Fantastic Four / Fantastiškas ketvertas

Veiksmo / Fantastinis / 106 min. / 2015m.

Mano įvertinimas: 3/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Keturi jauni, smalsūs ir drąsūs mokslininkai teleportuojami į kosmosą tirti anomalinio reiškinio. Deja viešnagė jaunųjų tyrinėtojų gyvenimus apvers aukštyn kojomis – eksperimento metu jie įgyja neįprastų galių ir pakeičia savo fizines formas. Vienam jų tenka galia užsidegti, bet nesudegti – kontroliuoti ugnį, kitam galimybė tapti nematomu, dar vienam – keisti savo kūną į bet kokią kitą formą, o jaunasis pilotas Benas tampa akmeniniu galiūnu, turinčiu nežemišką jėgą.

Grįžę į Žemę jie turės išmokti gyventi su naujosiomis galiomis, jas suvaldyti ir panaudoti pačiam kilniausiam tikslui – apsaugoti žmoniją nuo buvusio draugo, tapusio didžiausiu Žemės priešu.

Vienas populiariausių „Marvel“ komiksų „Fantastiškas ketvertas“, ekranizuotas jau du sykius, šiemet sulauks naujo filmo, tačiau tai bus ne pirmųjų dviejų dalių tęsinys, o visiškai nauja versija.

Specialiųjų kompiuterinių efektų ir kvapą gniaužiančių triukų kupinas mokslinės fantastikos veiksmo filmas žiūrovus nukels į futuristinį pasaulį, kurio likimui gresia pražūtis.

Filmo režisierius Joshas Trankas (lietuviams pažįstamas, kaip veiksmo trilerio „Vaizdo dienoraštis“ autorius) į komandą surinko tikrą profesionalų komandą – filmo scenarijų parengė Simonas Kinbergas, dirbęs su „X-menų“, „Šerloko Holmso“ filmais, parašęs trilerio „Ponia ir ponas Smitai“ scenarijų bei daugelį kitų populiarių filmų.

Aktorių komanda taip pat įspūdinga ryškiausiomis šio meto kino žvaigždžių pavardėmis – filme žiūrovai išvys Jamie Bellą, Timą Blake Nelsoną, Kate Marą, Toby Kebbellį ir kitus.

Mano komentaras: Teko girdėti, kad filmas visai nieko gero. Bet buvau Osle ir man pasiūlė nueiti į kino teatrą "Saga" pažiūrėti šio filmo ir aš sutikau. Kalbant apie kino teatrą tai jis kažkiek primena lietuviškąjį "Multikino" variantą. Pradžioje buvo rodomos keistos norvegų reklamos, po to sekė trailer'iai. Žodžiu, taip kaip visada. O dabar apie patį filmą. Žiūrėti galima (ypač jei skaitai norvegų subtitrus), bet kažko trūksta, o trūko veiksmo ir kaip daug kas sako: "muštynių scenų". Visas filmas apie tai, kaip buvo kuriama mašina nusikelti į kitą dimensiją, o ne kaip blogiečiai kovėsi prieš geriečius. Ar kiti aspektai (kaip muzika, scenos) buvo išpildyti šįkart negaliu atsakyti, susikoncentravus į titrus galima daug ko nepastebėti. Beje, nustebino, tai, kad po filmo norvegų publika plojo :)

Trailer'is:

Filmas: Focus / Susikaupk

Komedija / Kriminalinis / Romantinis / 104 min. / 2015m.

Mano įvertinimas: 2/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Nikis (vaid. Will‘as Smith‘as) yra gyvenime šilto ir šalto matęs aferistas – vienas geriausių savo srityje. Eilinio darbelio metu Nikis susipažįsta su neeiline mergina Džese (ją vaidina „Volstryto vilke“ matyta Margot Robbie). Gražuolė Džesė paprašo aferų veterano išmokyti ją profesinių triukų. Nors ir dvejodamas, Nikis sutinka. Pamažu jų bendravimas peržengia mokytojo ir mokinės santykių ribą. Vyras pažeidžia vieną pagrindinių savo pasaulio taisyklių – nepainioti darbo su jausmais. Išsiskyrimas tampa neišvengiamas.

Praeina treji metai. Buvę kolegos ir meilužiai netikėtai susitinka Buenos Airėse, kur, kaip netrukus paaiškėja, abu yra nusitaikę į tą patį grobį - jauną milijardierių, automobilių lenktynių fanatiką. Nikiui ši afera yra toji, po kurios galima sau leisti palikti verslą ir išeiti į užtarnautą poilsį. Tokia, kurioje negali būti nė menkiausios klaidos. Tačiau Džesė turi savų planų ir nežada lengvai pasitraukti. Buvę mokytojas ir mokinė stoja vienas prieš kitą pavojingame žaidime.

Mano komentaras: Nusivyliau. Nors iš pradžių filmo idėja pasirodė visai įdomi, tačiau filmui įsibėgėjus niekas nebesikeitė, liko ta pati mintis (nukreipiant dėmesį lengvai vogti) tik didesniais mastai. Tikėjausi, jog bus kažkas daugiau. Filmo negelbėjo ir Margot Robbie, kuri toks jausmas buvo parinkta šiam filmui fiziniais privalumais užgošti neatidirbtą scenarijų. Toks charakteris kaip Džesė irgi gana keistas pasirinkimas. Filmo pabaigoje man buvo bloga nuo to ant kiek ji yra naivi ir stipriai išgyvena Nikio ištartus žodžius, kurie (buvo per daug nuspėjama) vėlgi buvo melas. Kaip taip gali būti? Juk ji pati aferistė, o viską priima taip rimtai. Beje, komedijos užuominų taip ir nepamačiau arba aš nebesuprantu humoro, arba jo šiame filme nėra. Verdiktas: patiks tiems, kam norisi lengvo romantinio filmo su veiksmo (apiplėšimų) elementais. Kitiems siūlyčiau Aušeno 11, 12 ir 13 - ukus pažiūrėti, kur daugiau veiksmo ir gerai suplanuotų apiplėšimų :)

Trailer'is:

Knyga: R.Ambrazėjienė "Ženklai. Įvaizdiniai. Simboliai"

Mano vertinimas: 4/5 (1 - neverta net bandyti (neprisiverčiau perskaityti visos), 2 - nepatiko, 3 - nei patiko nei nepatiko, vidutiniška knyga, 4 - man patiko, 5 - man labai patiko, skaitysiu ir antrą, ir trečią kartą)

Anotacija: Vertingas veikalas, kuriame dvasiniai ieškotojai ras sunkiai apčiuopiamą „kažką“, ką galima pavadinti savu, artimu mūsų tautos sąvasčiai. Rasos Ambraziejienės knygoje (I leidimas – 1999 m., II leidimas – 2003 m.) gilinamasi į simbolius, jų prasmę, kilmę bei tarpusavio sąsajas, bandant aprėpti juos kaip visumą. Tyrinėjant remiamasi lietuvių tautinės kultūros įžvalgomis, vis dėlto siekiant įvaizdinių nesusieti su kurios nors vienos kultūros ar religijos įtaka, tuo parodant simbolių visuotinumą visose senosiose kultūrose. Taip autorė demonstruoja platų kultūrinį horizontą.

Knygoje aptariami ne tik svarbiausi geometriniai pavidalai – taškas, ratas, tiesė, kryžius, svastika, trikampis, kvadratas, bet ir spalvų bei stichijų – ugnies, oro, žemės ir vandens – simbolika. Pridedama išsami visų pagrindinių simbolių lentelė. Minimi ir sakralieji Sodnai bei daugelis kitų vertingų temų. Pažymėtina autorės vidinė prajauta – todėl tekstas yra gyvas ir spinduliuoja bendrinę Žinyčios (teosofinę) Šviesą.

Mano nuomonė: Ieškojau simbolio - radau visą knygą. Pradėjau skaityti nuo svastikos, tada dar labiau užsikabinau, ir ėmiau skaityti nuo pat pradžių. Patiko kaip autorė pateikia visą informaciją. Ganėtinai nuoseklūs perėjimai nuo vienos temos prie kitos, nors kartais būdavo ir staigių šuolių pirmyn ar atgal. bet galiu juos pateisinti, visgi rašant tokio tipo knygas labai nuosekliai viską papasakoti yra sudėtinga, reikalingos informacijos yra daug, o interpretuoti tik vienu kampu yra nesąžininga.

Knygoje nagrinėjami simboliai pradedant nuo taško, rato, baigiant stichijomis ir spalvomis. Knygos pabaigoje yra simbolius apibendrinančios lentelės, patogu jei reikia informacijos, tačiau siūlyčiau skaityti visą knygą, dėl paaiškinimų, išvedžiojimų iš lietuvių, rusų (rusėnų) kalbų. 

Filmas: Whiplash / Atkirtis

Drama / Muzikinis / 107 min. / 2014m.

Mano įvertinimas: 5/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Šeiferio muzikos mokyklos studentas Endriu svajoja tapti didžiu būgnininku. Regis, talentingo vaikino svajonė yra ranka pasiekiama – jaunuolį pastebi geriausio šalies džiazo orkestro dirigentas, užnugaryje vadinamas tiesiog genijumi. Pamažu Endriu noras tapti geriausiu virsta apsėdimu ir manija, o geležiniu kumščiu orkestrui diriguojantis Flečeris vis labiau stumia jį už žmogaus galimybių ribos. Tačiau ar Endriu pasiryžęs įgyvendinti svajonę pagal radikalius ir protu nesuvokiamus dirigento įgeidžius, ar tėra silpnas ir palūžti linkęs verksnys?..

Mano komentaras: Filmas - "žudikas" - stiprus visais atžvilgiais. Nemėgstu žiūrėti filmų apie muziką, žiūriu su nedideliu susidomėjimu, tačiau šis filmas yra kažkas tokio, kas prikausto prie ekrano. Įtampa juntama nuo pirmų filmo minučių. Nuostabiai išpildytas Flečerio - sociopato, jazz'o fanatiko - vaidmuo. Idėja originali ir reali (ta prasme - aiški). Genialiai parinkta muzika. Labai stipriai išreikštos emocijos. Apibendrinus: labai patiko.

Pirmas pusvalandis prabėgo labai greitai ir man priminė situaciją muzikos mokykloje, pučiamųjų orkestre, kuomet mūsų orkestro vadovas buvo ganėtinai nuolaidus klaidoms, tad visi labai atsipūtę būdavo. O kito dirigento - vadovo- visi labai bijojo, nes jis spaudė, bet aišku, ne taip drastiškai kaip Flečeris. Prisimenu kokia būdavau įsitempusi, kai mūsų vadovą pavaduodavo kitas, visi būdavo įsitempę, bet sugrodavo gerai. Pasibaigus filmui supratau, kad kartais postūmio iš savęs nepakanka, kai stumia kažkas kitas yra paprasčiau siekti tikslo. Beje pritariu žodžiams, kad pats blogiausias žodžių junginys anglų kalboje yra "good job", o lietuvių kalboje tai būtų "gerai padirbėta" ar "šaunuolis/ė" (kuris mano lūpomis skamba labai ironiškai), tokios frazės numarina norą siekti kažko daugiau ir stabdo žmogaus vystymąsi.

Trailer'is:

Savaitės sum up'as

Nors savaitė nebuvo labai įtempta ir užkrauta, tačiau įsimintina dėl:

• produktyvaus darbo laboratorijoje. Kad per dieną padaryčiau laboratorinį ir jį apiforminčiau su visais "niuansiukais" ir skaidrėmis. Tai užimdavo savaitę. 
• prasivaikščiojimo ar prasilasktymo vakarais. Pirma savaitė po ilgo laiko, kuomet kiekvieną vakarą išeidavau pasivaikščioti, pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu gryname ore.
• savanoriavimo roko festivalyje "Jurassic Rock 2015". Man patinka roko muzika, savaitgalis buvo pats geriausias nepaisant to, kad  su salotinėm liemenėmis reikėjo rinkti šiukšles. Galėjau prasieiti visą festivalio teritoriją, o reikalui esant ir į užkulsius praeiti, pasiimti kavos pertraukėles kada norėjau ir sočiai pavalgyti. Žodžiu ne savonoriavimas, o pasaka. Festivalio vinis - "The Offspring", nors tikėjausi kiek daugiau iš jų, bet vistiek buvo smagu "pasipoginti" minioje.

• apsilankymo "Surr-Savo" muziejuje. Grįžusi iš Peterburgo pagalvojau, kad reikia daugiau sužinoti ir pamatyti vietinės kultūros, tad nusprendžiau apsilankyti muziejuose. Vienas iš tokių muziejų buvo man pakeliui iš praktikos vietos. Tai būtent "Surr-Savo" muziejus. Nors atrodo mažutis, viduje eksponatų prikrauta labai daug. Pirmas aukštas skirtas valstiečiams t.y. valstiečių žmonių rakandams. Antrame aukšte - pasiturinčių žmonių daiktai, trečias aukštas skirtas Mikkeli miestui. Pirmame aukšte taip pat vyksta laikinos parodos, kaip tik pakliuvau į skrybėlių parodą. Už 3 eurus aplankyti šį muziejų tikrai verta. Beje, viduje paprašius duoda neblogus gidus anglų, suomių ir rusų (lyg ir) kalbomis. 

• BINGO nakties klube "Kellari". Ar kada nors galėtumėte pagalvoti, kad naktiniame klube galima žaisti tokį žaidimą kaip "Bingo"? Labai abejoju. Žaisti ėjome jau nebepirmą kartą. Ir nors šis kartas nebuvo toks sėkmingas, tačiau buvo smagu. Kaip viskas vyksta? Paprastai. Užeini į klubą, 22:30 visiems išdalinamos "Bingo" kortelės (nemokamai), prasidėjus žaidimui yra rodomi random skaičiai ekrane ir pranešami suomių kalba. Savo kortelėje reikia užbraukti 5 skaičių eilutę - BINGO. Kai pasigirsta pirmas "Bingo", sekančiam ėjimui reikia užbraukti dvi eilutes, kad būtų - BINGO ir taip iki full house'o. Žaidimas su laimėjimais, kurio metu galima laimėti 4 eurų čekį, kurį galima išleisti klubo bare. Žaidžiamos trys partijos, po kiekvienos iš jų loterija, kur irgi galima laimėti čekių. 
• Perseidų lietaus stebėjimo ant stogo. 10, tiek krentančių žvaigždžių mačiau per valandą, reginį stebėdama su spragėsiais ir alumi (nesigiriant) rankose. Tarsi kino teatre, bet ant stogo po atviru dangumi žiūrint į giedrą žvaigždėtą dangų.

• vakaro praleisto bare su žmonėmis iš Italijos, Australijos ir Didžiosios Britanijos. Šią vasarą sutikau daugybę žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Sužinojau labai daug apie kitas kultūras, papročius ir daug įdomių dalykų. Tačiau tokie vakarai baruose su nedideliu, iki 6 žmonių, kiekiu yra įdomiausi, nes galima su visais pabendrauti, pasimėgauti muzika, gėrimais ir atsipalaiduoti. Nuostabu!
• pasilikimo namuose vienai. t.y. mano "butokė" išvažiavo, likau bute viena, tad nevaržomai galiu naktimis žiūrėti filmus, klausytis muzikos ar daryti tai, kas man tikrai patinka, niekam netrkdant.
• tvarkymosi manijos. Ir kas galėjo pagalvoti, kad man gali kilti tokia idėja, kaip sutvarkyti visas spinteles virtuvėje, nušveisti viryklę, kriauklę, išsišveisti visą vonios kambarį, išplauti kelias kėdes aptrauktas pamušalu, susitvarkyti savo kambarį ir t.t. Iš kur pas mane tiek energijos?
• italų kalbos pamokos. Nors kartais ir pagalvoju, kad nelabai man italų kalba šiuo metu reikalinga, tačiau mokytis kažkokios kalbos yra apskritai labai naudinga, o atsiradus BFF iš Italijos, nusprendžiau pasinaudoti proga ir pasimokyti italų kalbos su native speaker'iu. Pirma pamoka praėjo labai šauniai, man patiko. Dabar žinau, kaip raidės yra tariamos. Jau galiu bandyti kažką skaityti.
• susidraugavimo su praktikos vadovu. Džiaugiuosi, kad susidraugavau su savo praktikos vadovu. Penktadienį kalbėjomės gerą valandą apie praktiką ir jo vedamą kursą. Paskui ėjome ieškoti pieno kavai, o vėliau dar pusantros valandos kalbėjomės tiesiog apie gyvenimą. Kodėl džiugu? Todėl, kad su kai kuriais suomiais tikrai sunku susibendrauti. 
• dalyvavimo ruošiant vakarėlį pirmakursiams. Biški kita "chebra" - rusų chebra pasiūlė prisijungti ruošiant vakarėlį. Kodėl būtent man pasiūlė, nežinau, bet esu dėkinga, nes šią savaitę šiuo klausimu turėjome diskusijų, kur ir mano nuomonė kažką reiškė, o tai glosto mano savimeilę.
• skaitomų ir perskaitytų knygų. Nors sąrašas neilgas, bet smagu, kad turėjau laiko ir knygoms, kurios man buvo įdomios.
• rankdarbių. Nieko ypatingo, tik kelios dėžutės, kelionių map'as, šiek tiek siuvinėjimo ir keli išsiųsti laiškai ir atvirukai.

Savaitė Sankt Peterburge (1dalis)

Jau ir kelios savaitės beveik praėjo, kai grįžau atgal iš kelionės, tačiau papasakoti apie Sankt Peterburgą dar nespėjau, bet vis dar noriu.

Atostogų metu pavyko ištrūkti į Piterį, netgi visai savaitei (išvažiavome liepos 25d., grįžome rugpjūčio 1d.) 

1 diena: vairavimo, gyvenimo ir ženklinimo ypatumai

Tik kirtome Suomijos ir Rusijos sieną ir aš pagalvojau, štai toji "матушка Pоссия" (mama Rusija) apaugusi džiunglėmis, su senomis mašinomis ir kiek nostalgiškais vaizdais. Peterburgo priemiestis beveik toks pat kaip rodo senuose rusiškuose filmuose, sunku nupasakoti tą jausmą ir tą vaizdą, kai žiūri ir supranti: "O taip čia Rusija". Tuo pat metu susipažinom su Rusiško vairavimo ypatumais (kai iš dviejų juostų važiuojama trimis, o kai kurie vairuotojai pasižymi "ypatingu nuoširdumu". Tarp kitko, pagyvenus ilgą laiką tikrai švariame ir gryname ore, privažiavus Peterburgą pasijuto "neapsakomai malonus kvapelis", su kuriuo paskui apsipranti ir gan greitai. Nepaisant tokių ypatumų aš labai džiaugiausi, kad man pavyko pamatyti kažką "egzotiškesnio", nei vakarų ar pietų Europa.

Peterburgą pasiekėme jau įsivakarojus. Nuvežė mus iki metro stoties "международная" (tarptautinė), kur mane ir mano kelionės draugę pasitiko mūsų grupiokė, gyvenanti Peterburge. Tai buvo pirma mūsų kelionė su keliais persėdimais rusišku metro, kuri nusisekė (vėliau jau pačios gebėjom orientuotis). Keliavome link hostel'io rusišku pavadinimu "Крылья" (arba angliškai "Wings"), kuris yra pačiame miesto centre (Невская пр. 45), tačiau gerai pasislėpęs, taip paprastai nesurasi.

Visgi pavykus rasti mūsų kelių dienų apsigyvenimo vietą, nukeliavome pasikeisti pinigų ir pavalgyti.  Kas pirmiausia krito į akį, tai kad bankų ir kitų pinigų keitimo vietų yra be galo daug Peterburge. Bet galbūt neveltui, daug kur galima atsiskaityti tik grynais. Visų antra krito į akis ir tai, kad visi "užsienietiški" ženklai užrašyti rusų kalba, pvz: "Subway" - "Сабвей", na žodžiu taip, kad kiekviena močiutė galėtų perskaityti.

Valgėme "Теремок" rusiško greito maisto restorane, kur kompleksinių pietų kainos nėra didelės, o ir pats maistas skanus. Sakyčiau, ši vieta labiau priminė blyninę, kur prie tavo akių lieja lietinius, nei greito maisto restoraną. Na bet kaip bebūtų, už sriubą, blynelius su kumpiu ir arbatą su citrina, sumokėjau 161руб kas buvo beveik 2,45 eurų. 

Vėliau mūsų draugė mums aprodė pagrindinius lankytinus objektus, tačiau iš tiesų, buvau jau kažkiek pavargusi todėl pirmą vakarą matydamą ir girdėdama viską, ne viską sugebėjau prisiminti, tačiau įspūdis liko labai ilgam.

Išlaidos rubliais:

Metro bilietas: 33

Autobuso bilietėlis: 28

Maistas "Теремок'e" 161

Vanduo, sūrelis, ice tea ir jogurtas parduotuvėje 118

2 diena: kančia kojoms arba 25km dar ne riba

Manau, kad tas sekmadienis buvo labiausiai kojas kankinanti diena. Bet pradėsiu nuo to, skundu apie hostel'iu "Крылья". Visų pirma dėl to, kad jame nėra užrakinamų spintelių, personalas siūlo rakinti brangesnius daiktus valytojų sandėliuke. Visų antra, trys tualetai ir du dušai kaip minimum 15'ai žmonių - jūs turbūt juokaujat. Visų trečia, lovos, kurios nėra pačios patogiausios tuo, kad visos dviaukštės lovos esančios kambaryje yra tarpusavyje sutvirtintos. Tai pliusas kai kalbam apie stabilumą,bet minusas kai turim omeny, kad bet koks judesys, bet kurioje kambaryje esančioje lovoje, miegantiems antruose lovų aukštuose yra tarsi "labai malonus" pasūpavimas prieš miegą. O dabar pliusai: visą parą dirbanti administratorė (įeiti gali bet kada kada nori). nemokamas WiFi, švaru ir tvarkinga, didelė virtuvė, tualetuose yra rankšluoščiai ir tualetinis popierius, nemokami rankšluoščiai, ganėtinai malonus kolektyvas. Ai, o kalbant apie liftą, (nakvynės namai įsikūrę penktame aukšte), siūlau nesikelti liftu, nebent norisi pajusti drėgmės kvapą. Už dvi naktis kiekviena sumokėjome po 1000 руб. Ganėtinai pigus ir neblogas variantas už tokią kainą.

Tad, kaip jau minėjau diena prabėgo turiningai. Viskas prasidėjo nuo to, kad nusprendėme prasivaikščioti tais pačiais takais kaip ir dieną prieš tai. Tačiau mus užlaikė įdomi atrakcija - nuotraukos su senoviniais kostiumais prie Собо́р Воскресе́ния Христо́ва на Крови́ (Prisikėlimo bažnyčios). Kainavo nei daug nei mažai atspausdinta fotografija 300 руб. Tačiau buvo verta.

Vėliau susitikome su grupioke, kuri mus pavedžiojo po miestą, tačiau tąkart kita upės Nevos puse. Beje, mums pasisekė, kaip tik tą sekmadienį buvo Rusijos karinio laivyno šventė, tad gavom pamatyti ir kelis karinius laivus ir povandeninį laivą. Norėjom pakliūti į vidų (buvo galimybė), tačiau tikrąją to žodžio prasme kilometrinė eilė mus atbaidė. Tad pėstute šiek tiek pasivaikščiojom po "Васильевский остров"  (lyg ir lietuviškai bus taip: Vasilevskio sala), kuris yra įdomus tuo, kad visiškai yra atskirtas nuo žemyninės dalies t.y. naktį kai pakeliami tiltai ir nebeveikia metro patekti į šią salą neįmanoma. Beje, tai matyt viena lygiausių suprojektuotų miesto dalių, kur gatvės vadinamos linijomis ir yra didelis, vidutinis ir mažas prospektai. Mums pasakojo, kad seniau ten, kur dabar gatvės - linijos, būta iškastų kanalų, kurie vėliau buvo užpilti, nes nepasiteisino bandymas nukopijuoti Veneciją šiaurėje, dėl klimatinių sąlygų.

Iš ten nusigavom iki "Петропавловская крепость" (Petropavlovsko tvirtovės) , kur pailsinom kojas ir užsukom į "Kosmonautikos ir raketų technikos muziejų". Tai nedidukas muziejus, tačiau visai įdomus, tuo, kad pateikti raketų variklių modeliai. Įdomu pasidairyti. Beje, mums pasisekė, nes mus palaikė Rusijos studentėmis, kad įėjom studentiškomis kainomis.

Diena muziejumi nesibaigė, o tik įpusėjo. Pėstute nukeliavome iki prekybcentrio Nevos prospekte., kur ėjome valgyti. Įdomaus tipo kavinukė buvo, gaila nepbeprisimenu pavadinimo. Kažkas panašaus į "Vapiano", pasirinkimas labai didelis, pradedant nuo elementariausių sriubų, salotų, baigiant sušiais, picomis, makaronais ir saldumynais. Maisto kaina skaičiuojama pagal svorį. Dėl skonio galėtume pasiginčyti, mat alkanam viskas skanu :)

Prasivaikščiojus 25 kilometrus pėstute, pailsėjus nakvynės namuose, nakčiai keliavome stebėti fejerverkų, kurie patikėkit buvo tikrai didingi, ne šiaip sau pašaudė ir baigė, o visas šou buvo. Po to šou turėjome dar jėgų, tad nukeliavom į barą "Rock Pub", kurio atmosfera kažkiek priminė "Hard Rock Cafe". Kaip bebūtų keista, ramiai pasisedėjus ėjom žiūrėti kaip prasiskiria tiltai. Iš tikrųjų nieko įspūdingo, bet pasižiūrėti ir pagalvoti apie, tai kaip viskas padaryta ir kaip tai veikia - tikrai verta.

Išlaidos rubliais:

Fotografija su senoviniais rūbais: 300

Ledai: 34.90

Kosmonautikos ir raketų technikos muziejus (studentams): 40

Maistas kavinėje (sriuba, vištienos muštinis, salotos, pyragas): 488

Rock Pub (2 alaus ir rinkinys prie alaus): 650

Maistas parduotuvėje (ryžių košė, bandelės, Kinder Bueno šokoladukas): 180

Filmas Insidious / Tūnąs tamsoje

Siaubo / Trileris / 103 min. / 2011m.

Mano įvertinimas: 2/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Jauna trijų vaikų šeima įsikrausto į naują namą. Čia jie patiria tragediją: po nelaimingo atsitikimo jų mažąjį sūnelį Daltoną ištinka koma. Ir tuomet namuose prasideda šiurpą keliantys įvykiai. Tėvai, manydami, kad kaltas namas ir jame vykstantys paranormalūs reiškiniai, nutaria kraustytis į naują vietą. Bet tai nepadeda. Siaubas tęsiasi, ir galiausiai paaiškėja, kad dėl to kaltas ne namas, o pats Daltonas...

Mano komentaras: Galbūt žiūrėjau šitą filmą netinkamoje kompanijoje, o gal tiesiog esu jau peraugus tokio žanro filmus. Neužkabino, nors filmo idėja visai nebloga t.y. dar iki tol man nebuvo matyta, girdėta ar skaityta. Ir scenos atidirbtos, aišku ne visos, tačiau dauguma jų buvo pateiktos gerai, o ir garso takeliai su galinga orkestrine muzika kėlė įtampą. Problema tame, kad neprikaustė prie ekrano ir man visiškai nebuvo baisu. Tad, tai nėra pats prasčiausias siaubo filmas, kurį mačiau, bet ir nėra pats įdomiausias.

Trailer'is:

Ką veikti sekmadienį?

Taigi taigi taigi, paskutiniu metu turiu labai daug ką papasakoti, o laikas atrodo tirpsta tarsi varvekliai saulėje, tik kapt ir jau nėra. 

Šiandien mano diena tiesiog tobula. Ryte malonus laikas skirtas sau pačiai. Prisipažinsiu senokai, taip gerai nesijaučiau tik išlipus iš lovos. Paskiau barbecue ant stogo. Net nežinau ar toks pasisėdėjimas labiau smagus ar labiau romantiškas. Turbūt kiekvienam vis savaip. O man ir taip ir taip. Išvis stogas man yra kažkas - ypatinga vieta. Džiaugiuosi, kad čia aš turiu galimybę leisti laiką ant stogų. Kartais tai mane atgaivina ir suteikia jėgų. Nors  čia tik 3 aukštų pastatas ir vaizdas nelabai jau gražus nuo stogo - miškas ir upė vienoje pusėje, o kitoje kelias ir kiti bendrabučiai, bet vis tik tai maloni vieta ramiai pasisėdėti. Keista, bet tokiose vietose kartais man taip norisi rūkyti. Aš už sveiką gyvenimo būdą ir nepropaguoju rūkymo, bet man cigaretė aukštai ant stogo su nuleistomis kojomis žemyn už stogo krašto - yra kažkas tokio nepaaiškinamai malonaus. Tokiomis akimirkomis visada prisimenu vaikystę, kai laipiodavome stogais, taip pat  imu jaustis tikrąją to žodžio prasme "tarp žemės ir dangaus" ir prisimenu S.Nėries eiles (nors S.Nėris man nepatinka dėl kelių priežasčių, bet šias eiles moku mintinai, man jos patinka ir matyt man tinka): 

Gyvenimas mano - kvapni cigaretė! 

O dūmai, tie mėlyni dūmai - garbė... 

Brangesnė už saulę, kur tūkstančiams švietė, 

Žėruoki ir deki, užgest neskubėki! 

Ir aš ją rūkau taip noriai, taip aistringai.. 

Apsalo širdis man, apsvaigo galva. 

Užges ji... ir viskas užges sopulingai, 

Ir liks tiktai dūmų srovelė melsva...

Visada po šių eilių prsimenu, kad cigaretės dūmai tikrai mėlyni. Įdomu ar rūkantys žmonės nors kartą yra pastebėję, kad cigaretės dūmai turi mėlyną spalvą?.. Tebūnie, tai retorinis klausimas...

Kalbant apie tai kas vyko po to, esu nustebusi, kad nukeliavau su draugais ir savo BFF (Best Friend Forever) pažiūrėti kaip žaidžia vietinė futbolo komanda (Tiesa pasakius nelabai kaip). Visgi kaip bebūtų keista man patiko ir vėl užplūdo prisiminimai, apie tai kaip kažkada rašiau straipsnius apie sportą ir žiūrėjau žaidynes gyvai. Buvo laikai. Reikia vėl imtis "judėjimo", o ne dyko sėdėjimo.

Ir savaime suprantama kava ir pokalbiai prie kavos. Mėgstu kavą ir pokalbius lauke ant sofutės. Tad šįkart kalbėjomės. Kalbėjomės apie daug ką, šiek tiek prisiminiau kaip sukausi ir ką veikiau Lietuvoje. Trūksta man tų dienų, kai vos spėji, bet jautiesi laiminga, nes jauti kaip juda gyvenimas.

To sum up net ir sekmadienį yra ką veikti (ir kiekvieną kitą dieną) tik ne visada yra idėjų kaip praleisti laiką. Prie šio sąrašiuko: Ką veikti Mikkeli'yje? galima pridėti: kepti mėsą neįprastoje vietoje, eiti žiūrėti futbolo rungtynių. 

Šįkart tiek mano sapalionių. Have a nice dream tonigth!

Filmas Filth / Purvas

Drama / 97 min. / 2013m.

Mano įvertinimas: 5/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Pagrindinis filmo veikėjas Briusas Robertsonas (akt. James McAvoy) – psichiškai nestabilus alkoholikas, narkomanas, rasistas ir iškrypėlis, kenčiantis nuo nesibaigiančių haliucinacijų, egzemos ant lytinių organų, seksualinės priklausomybės bei dievinantis žeminti kolegas. Kas šis vyras? Iki kaulų smegenų korumpuotas ir savimi patenkintas Edinburgo policijos pareigūnas, valstybės tarnybai spjaunantis tiesiai į veidą!

Didžiuodamasis niekšinga savo prigimtimi Briusas prievartauja nepilnametes, kenčia nuo jame gyvenančio kaspinuočio nuotaikų kaitos ir tiria įtartina žmogžudystę. Deja, tiriant rasistiniu išpuoliu traktuojamą įvykį detektyvui seržantui Robertsonui koją kišti ima įgimtos keistenybės, silpnybė moterims ir begalinis noras tapti detektyvu inspektoriumi. Ką vardan paaukštinimo ir trokštamos sekso bei kokaino dozės gali padaryti psichiškai nestabilus policininkas, dievinantis savo gyvenimo būdą?..

Mano komentaras: Sakykit ką norit, bet šis filmas vertas dėmesio. Nors daug nemalonių vaizdų, tačiau jie labai žaviai pateikti. Scenarijus paliko įspūdį ir žinoma filmo pabaiga, kuri iš tikrųjų pateisino filmo pavadinimą. Tada ir atsiskleidė visas purvas.

Man apskritai patinka tokio tipo filmai jie labai grubiai ir hiperbolizuotai priverčia pasižiūrėti į degraduojančią visuomenę taip, kad filmo esmę supranta kiekvienas (ir kvailys), tačiau tik nedaugelis į tai pasižiūri, kaip į pamokymą, o ne į nesąmonę.

Trailer'is: