Predestination / Lemtis

Veiksmo / Fantastinis /  Trileris / 97min. / 2014m.

Mano įvertinimas: 5/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Filmo "Lemtis" siužetas sukasi apie Laiko Agentą (vaid. Ethan Hawke), kurį siunčia į laiko keliones, kad sustabdytų ateityje įvyksiančias baisias grėsmes ir katastrofas. Jis turi sustabdyti nusikaltėlius nuo nusikaltimų. Jo paskutinėje užduotyje agentas turi sustabdyti nusikaltėlį - vadinamą Galutiniu sprogdintoju - kuris visais laikais nuo jo pabėga. Jis vienas didžiausių jo kliūčių, kurio išpuoliai pareikalaus tūkstančių aukų. Tačiau agentas net nenumanė su kuo jis susidurs ir kaip tai paveiks jo suvokimą apie laiką...

Filmas stiprus psichologiniais ir fantastinio žanro motyvais, paremtas Roberto A. Heleino novele "Visi jūs zombiai". Filmą sukūrė ir režisavo australai broliai Spierigai.

Mano komentaras: Toks mindfuck filmas, kokio dar nesu mačiusi. Tačiau likau sužavėta. Iš tikrųjų filmas prikaustė mane. Veiksmas ir neeilinė istorija, taip galėčiau trumpai apibūdinti "Lemtį". Nors jau filmo viduryje supratau kaip ten kas ir kas tas "galutinis sprogdintojas" vistiek žiūrėjau iki galo, buvo įdomu. Atrodo filmo eigoje viskas buvo išaiškinta, tačiau man liko vienas klausimas: iš kur atsirado Jane?". Kad ji pati sau yra ir tėtis, ir mama, ir senelė vis tiek nelabai paiškina, kur pati pati pradžia, kažkas juk turėjo būti iki to: "višta ar kiaušinis? Gaidys".

Trailer'is:

Filmas Mad Max / Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias

Nuotykių / Trileris / Veiksmo / 120min. / 2015m.

Mano įvertinimas: 2/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: MAD MAX. Prieš gerus trisdešimt metų šis vardas buvo šaunumo sinonimas ir kiekvieno paauglio idealas. Viską praradusį ir dėl to jokių pavojų nesibaiminantį policininką suvaidinusį aktorių Mel‘ą Gibson‘ą šis herojus per vieną naktį pavertė superžvaigžde. 1979-aisiais kino ekranuose pasirodęs „Pašėlęs Maksas“ sulaukė dviejų tęsinių (1981 ir 1985 m.) ir tapo vienu sėkmingiausių visų laikų Australijos kino filmų.

Praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus, pasitelkusi naujausias specialiųjų efektų technologijas į didžiuosius ekranus su trenksmu atkeliauja ketvirtoji „Pašėlusio Makso“ dalis. Globalinę katastrofą išgyvenusioje ir absoliučia dykyne virtusioje Žemėje klajojantis vienišius Maksas (iš filmų „Kovotojai“ ir „Tamsos riterio sugrįžimas“ pažįstamas aktorius Tom‘as Hardy‘is) sutinka Furiozą (akt. Charlize Theron) – paslaptingą moterį, žūtbūt siekiančią persikelti per dykumą, kurioje negalioja jokie įstatymai, kur iš sutiktojo naivu tikėtis gailestingumo, ir kurią įveikti vienam taip pat jokios vilties. Maksas sutinka jai padėti...

Mano komentaras: Filme tiek daug veiksmo, tiek daug efektų, tačiau trūko dialogų. Tad praėjus valandai ir 30 minučių pasidarė labai nuobodu ir mes su butoke tiesiog prasukome filmą. Bendrai paėmus padirbėta, vaizdai geri, vėl paminėsiu labai daug veiksmo, daug efektų. Mes nelabai supratom, kas ir kodėl ten vyko, tad teko pasiklausinėti draugo, apie filmo esmę ir tam tikrus veikėjų poelgius. Po filmo padarėm išvadą - tai tobulas filmas vaikinams, nes jame yra veiksmo, mažai dialogų, pavaizduota meilė iš vyriškos pusės, karas, sprogimai ir nemažai gražių merginų, kurios visad šalia pagrindinio herojaus.

Trailer'is:

Arthur Conan I. Doyle "Užrašai apie Šerloką Holmsą"

Mano vertinimas: 4/5 (1 - neverta net bandyti (neprisiverčiau perskaityti visos), 2 - nepatiko, 3 - nei patiko nei nepatiko, vidutiniška knyga, 4 - man patiko, 5 - man labai patiko, skaitysiu ir antrą, ir trečią kartą)

Mano nuomonė: Šerloku Holmsu susidomėjau visai neseniai, tikrai ne tada, kai mokykloj privalėjom jį skaityti. Nors detektyvus mėgau skaityti jau seniai, bet visad rinkdavausi Agatha'os Cristie Erkulį Puaro, A.C.I.Doyle'io romanai apie Šerloką Holmsą pasirodė per daug visur išrodyti, kad verta būtų juos skaityti. Labai klydau.

Šiame rinkinyje sudėti vieni geriausių romanų apie Šerlocką Holmsą. Pats pirmasis: "Baskervilių šuo" nelabai, iš tikro supratau, kodėl jį laiko vienu geriausiu romanu, nes man jis pasirodė kiek nuspėjamas, galbūt kaltas serialas (Sherlock), kuriame buvo ši istorija pritaikyta šiems laikams, tačiau skaityti buvo gera.

Labiausiai patiko paskutiniai du knygos romanai: "Paskutinė Holmso byla" ir "Atsitikimas tuščiame name". Šie romanai pasirodė kiek įdomesni ir netikėti, su dideliu susidomėjimu skaičiau. Beje, juose pasirodė ir Mariartis - vienas iš įdomesnių veikėjų po Šerloko - bei jo gauja.

Perskaičius šią knygą jaučiuosi laiminga ir daug sužinojusi, tiek apie visiems bent kartą girdėtą, Š.Holmsą, tiek apie dedukcinius metodus, tiek pasisėmusi žinių iš "kriminalinio pasaulio".

Anotacija: Anglų rašytojas A. C. Doyle (1859–1930) išgarsėjo detektyviniais apsakymais apie Šerloką Holmsą. Seklys pasidarė toks populiarus, kad autorių ėmė slėgti skaitytojų reikalavimai tęsti jo nuotykius. A. C. Doyle bandė nutraukti „šerlokianą“ – buvo net nužudęs savo personažą. Tačiau, detektyvų mėgėjams nerimstant, jis buvo priverstas ne tik prikelti gudrųjį seklį iš mirusiųjų, bet ir parašyti apie jį garsiausią romaną („Baskervilių šuo“). Šerlokui Holmsui nelemta pasitraukti ne tik iš skaitytojų, bet ir iš kūrėjų akiračio. Literatūros garsenybės rašo tęsinius, parodijuoja, kuria siaubo ir fantastikos romanus. Šerloko Holmso nuotykiai interpretuojami komiksuose, filmuose, žaidimuose ir tapo pasauline klasika. Londone įkurtas ir gausiai turistų lankomas namas-muziejus, kuriame neva gyvenęs garsusis seklys. Taigi avantiūristas, dedukcijos meistras Šerlokas Holmsas šiandien įdomus tiek seniems detektyvo mėgėjams, tiek pirmąkart atsiverčiantiems „Užrašus apie Šerloką Holmsą“ ir pasineriantiems į lengva ironija nuspalvintą jo logikos pasaulį.

Filmas Annabelle / Anabelė

Siaubo / 99min. / 2014m.

Mano įvertinimas: 1/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Mylintis vyrukas Džonas savo būsimai žmonai Mijai nusprendžia padovanoti išskirtinę dovaną. Mija kolekcionuoja lėles ir Džonui pavyksta surasti itin retą vintažinį egzempliorių - nedidelio vaiko dydžio lėlę, apvilktą nuostabia vestuvine suknele.

Praėjus kelioms dienoms po šio įvykio, nutinka tragedija. Į Džono ir Mijos namus įsiveržia satanistinio kulto nariai. Žodžiais nenusakomas siaubas ir kraujo klanai nėra vieninteliai dalykai, liekantys po satanistų apsilankymo. Su jų pagalba į naująjį Mijos kolekcijos egzempliorių įsikūnija jėga, žiaurumu ir negailestingumu pranokstanti bet kokį maniaką. Lėlė Anabelė atgyja...

Kraupųjį žaislą siaubo filmų mėgėjai pirmą kartą pamatė pernykštėje juostoje „Išvarymas". Filmo apie paranormalius reiškinius pabaigoje Anabelė kelias akimirkas buvo matoma užkeiktos muzikinės dėžutės antvožo veidrodyje.

Mano komentaras: Nuobodus, juokingas, visai nebaisus, labai užtemptas ir nuspėjamas siužetas. Sakyčiau tai labiau drama su mistikos elementais, nei siaubo filmas. Galiu pagirti nebent garso takelius, žiūrint kino teatre, turėjo sukurti šiek tiek baugią, įtemptą aplinką. Bendrai iš filmo tikėjau si daug daugiau, tad nusivyliau.

Trailer'is:

Apie maisto kainas Suomijoje

Suomija pasižymi kokybiškomis prekėmis ir ganėtinai didelėmis kainomis (mūsų lietuvių akimis tai tikrai), Mikkel'yje tai ne išimtis. Manau, atvažiuojantiems (jei tokių bus) ar šiaip keliaujantiems svarbu žinoti maisto kainas, pateikiu tokias daugmaž kainas, jos kaip ir visur - svyruoja. Beje, skirtingų marketų čia labai daug (Lidl, Prisma, K-market, S-market, Siwa, Sale, ABC ir t.t.), tad visas kainas sugaudyti sunku.  Kainos pateiktos eurais.

Parduotuvėje: 

1l pieno                                        0,69-1,65
duonos kepalas 400g.                  1,45-2,05
sviestas 500g.                              2,39
juoda arbata smulki 60g.             2,29
1l braškinio jogurto "Valio"        2,39
makaronai 400g.                          0,39
ryžiai 1kg                                    1,29
kiaušiniai 6vnt.                            0,85 (Lidl 10vnt. - 1,05)
bananai 1kg                                 1,29
sausi pusryčiai 400g.                   2,79
agurkai 1kg                                  1,69
raudona paprika 1kg                    5,29
raudono vyno butelys (0,75 l)     nuo 6,99
alaus skardinė (0,33 l)                 nuo 0,90 + depozitas 0.15

Kavinėje:
puodelis kavos                                apie 4-5
0,5l alaus                                         apie 6
mažas kebabas                                6,5
sūrio pyragas kavinėje "Amarillo" 7,80

Prekių pasirinkimas didelis, labai daug suomiškų prekių, viskas rašoma suomių arba švedų kalbomis (Prismoje, yra ir anglų, lietuvių rusų kalbomis). Vertėtų žinoti prekių pavadinimus suomių ar švedų kalba. Akcijų metu kainos būna mažesnės. Beje paėmus ir pigesnę prekę, ji kitaip nei Lietuvoje, bus kokybiška. Apačioje šiokia tokia maisto kainų Europoje statistika. Kuo didenis indeksas, tuo maistas kainuoja brangiau.

Maisto kainos Europoje. Kuo didesnis indeksas, tuo brangiau kainuoja prekės

Joninės suomiškai

Joninių linksmybės

Prisimenu kaip Lietuvoje kovojom, kad Joninės būtų laisvos, kad kiekvienas galėtų jas švęsti negalvodamas, kad kitą dieną jam reikia į darbą, mokyklą, universitetą ar kokią kitą darbo įstaigą. Suomiai jau nuo 1955 metų savo vidurvasario šventę perstūmia į artimiausią savaitgalį, einantį po birželio 19 dienos. Šiais metais juhannus (arba tiesiog Joninės) buvo švenčiamos birželio 19 dieną. Visos parduotuvės ir prekybos centrai šios šventės proga buvo uždaryti nuo penktadienio 12 valandos dienos iki sekmadienio 11 valandos. Mūsų miestelyje buvo uždegtas laužas ir vyko šiokie tokie renginiai: šokiai ir tautų mugė. Buvo keista, nes žmonės atėjo pasižiūrėti laužo, degančio ežero viduryje, pasižiūrėjo, apsisuko ir išėjo. O tautų mugė visiškai užsidarė 22h.

Trumpa suomiškų Joninių istorija:

Vasaros viduryje pagonys suomiai šventė orų, vaisingumo ir augimo dievo Ukko šventę. Vėliau atėjus krikščionybei birželio 24 diena buvo pavadinta Jono krikštytojo, kuris pakrikštijo Jėzų, vardu. Nors ši krikščioniška šventė yra labai sena, švenčiama nuo 5-ojo amžiaus, tai nėra pagrindinė suomių evangelikų-liuteronų bažnyčios šventė, tai labiau primena public festivalį. Dabartinė šventė yra krikščioniškų ir pagoniškų papročių mišinys.

Tradicijos:

Vidurvasaris ir Joninės yra mėgstamiausias laikotarpis vestuvėms Suomijoje. Bažnyčiose vaikai priima sakramentus. Žmonės švenčia, tai pat kaip ir Lietuvoje - vietiniai sako: "mes važiuojam į vasaros sodybas, ten valgom ir geriam".

Laužai:

Joninių laužas Mikkeli'yje

Deginti didelius laužus - sena daugumai šalių žinoma tradicija. Seniau laužai buvo deginami norint apsiginti nuo piktų dvasių, nesėkmių, padidinti šilumos, šviesos, vaisingumo ir augimo procesus. Kiekviename rytų Suomijos kaime laužai buvo deginami ant kalvų, ežerų pakrančių. Be medžių ir šakų, į didelius laužus buvo kraunamos senos valtys, irklai, medinės statinės, ir visi kiti nenudojami mediniai žemės ūkio padargai. Kiekvienas kaimas susirinkdavo kartu stebėti laužo, šokti, dainuoti ir žaisti žaidimus. Vėliau toks paprotys išplito visoje Suomijoje.

Helsinkyje, Seusaari muziejuje po atviru dangumi (panašiai kaip Lietuvoje, Rumšiškėse) kiekvienais metais yra švenčiamas juhannus. Šventės pagrindinis atributas, žinoma, laužas ir "vidurvasario vestuvės".

Joninių stulpai:

Šokiai apilink Joninių stulpą

Suomijoje yra labai sena tradicija iškelti joninių stulpą savo kieme. Tokie stulpai yra dekoruojami medžių lapais, gėlėmis, girliandomis ir Joninių išvakarėje pakeliami. Skambant liaudiškai muzikai aplink juos yra šokama, dainuojama. Vakariniuose Suomijos regionuose vietoj Joninių stulpo iškeliama eglė, kurios apatinės šakos yra nukapojamos, viršuje šiek tiek paliekama šakų. Toks stulpas paliekamas stovėti kieme iki kitų metų vidurvasario šventės. Sakoma, kad šis stulpas simbolizuoja vaisingumą.

Dekoracijos:

Kaimuose yra išlikusi labai sena tradicija per Jonines puošti savo kiemą drebulės ar beržo šakelėmis. Prie įėjimo ir prie vartų iš abiejų pusių yra pastatomi nukirsti medeliai ar medžių šakos. Namuose yra statomos vazelės su pakalnutėmis ar alyvų žiedais.

Kai kuriuose Suomijos regionuose savo kiemuose vyrai statydavo pavėsines iš beržų. Žmonės taip pat puošdavo karves žalių lapų arba pakalnučių vainikais, tai užtikrindavo, kad jos duos pieno. Beje Joninių metu iš surinktų beržų šakų buvo daromos vantos.

Suomiški Joninių nakties burtai:

Kaip ir Lietuvoje Joninių naktis yra laikoma viena stebuklingiausių naktų, kuomet siaučia raganos ir piktosios dvasios, vyksta stebuklai. Atliekant magiškus ritualus žmonės tikėjo, kad užtikrins sau sėkmę ir sveiką gyvenimą, apsaugos savo derlių ir galės nuspėti savo ateitį.

• Joninių nakties rasa turi gydomųjų galių, o šermukšnis apsaugos gyvulius nuo piktų dvasių, o jeigu sergantys gyvūliai paės šieno nušienauto per juhannus - išgis.
• Sapnai susapnuoti Joninių naktį išsipildys, jei po pagalvę bus padėti 9 skirtingų gėlių žiedai. Kai kuriuose regionuose tikima, kad jie turi būti nuskinti trijuose skirtinguose laukuose. Tokio sapno metu didelė tikimybė, kad merginos susapnuos savo būsimą vyrą arba pamatys jo vardą sapne.
• Joninių naktį galima pamatyti savo ateitį, jei sėdėsi ant stogo, kuris buvo pakeistas tris kartus, arba atsisėdu po sena obelimi. 
• Norint sutikti velnią Joninių naktį reikia nuogam apibėgti rugių lauką tris kartus.
• Joninių naktį taip pat galima surasti lobį, pelkėje matomi šviesos žiburiukai, parodo vietą. kurioje yra užkastas lobis.
• Jei mergina surinks 9 gėlių žiedus, 9-iuose laukuose, tuomet Joninių naktį ji sutiks savo būsimą vyrą.
• Prieš miegą mergina turi užvalgyti kažko sūraus (geriausia sūdytos žuvies), savo sapnuose ji pamatys kas jai atnešė vandens atsigerti, ką pamatys - tas ir bus jos būsimas vyras.
• Jei mergina nuoga pasivolios Joninių rasoje, ji sutiks savo vyrą per metus.
• Jei mergina atsistos kryžkėlėje Joninių naktį, ji sutiks savo vyrą (išbandyta - neveikia).
• Mergina Joninių naktį eina iki šulinio ir klausosi. Jei išgirsta raktų skambesį ji taps namų šeimininke, jei išgirsta vaiko verksmą - ji susilauks vaiko.
• Jei mergina nuoga Joninių naktį nueis iki šulinio ar šaltinio, jame atsispindės būsimo vyro veidas.
• Joninių naktį mergina supina vainiką ir jį paleidžia pasroviui. Jei jis nuplaukia - ji ištekės, jei užsilaiko - artinasi mirtis.

Tad tokios tos Joninės Suomijoje.

The imitation game / Vaizduotės žaidimas

Drama / Trileris / 115min. / 2015m.

Mano įvertinimas: 5/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Vienų dievintas, kitų maišytas su žemėmis – toks buvo Alanas Tiuringas. Genialus matematikas ir kriptografas, tapęs informatikos mokslo tėvu ir tituluotas Antrojo pasaulinio karo didvyriu, tačiau vėliau viešai pasmerktas ir gyvenimą baigęs savižudybe.

Antrojo pasaulinio karo įkarštyje britų premjeras Vinstonas Čerčilis sukviečia visus talentingiausius šalies mokslininkus, matematikus, kalbininkus, žvalgybos pareigūnus ir net šachmatų čempionus, kad šie iššifruotų vokiečių karo laivyno kodą Enigmą. Vienas svarbiausių šios elitinės komandos narių ir buvo genialusis Alanas Tiuringas.

Tačiau gyvenimas nenuspėjamas, o sėkminga karjera gali sugriūti vos per akimirką. Karo metais jis triumfavo iššifravęs Enigmą ir buvo paskelbtas karo didvyriu, po karo, deja, Alanas buvo apkaltintas neteisėtais homoseksualiniais ryšiais, suimtas ir... iškastruotas.

Pagal tikrus įvykius sukurta istorinė drama „Vaizduotės žaidimas“ atskleidžia nepaparastai įdomų ir sudėtingą šio mokslininko gyvenimą, kurį įkūnija britų žvaigždė Benedictuas Cumberbatchas („Šerlokas“, „12 vergovės metų“, „Šeimos albumas: rugpjūtis“). Filme taip pat vaidina gražuolė britė Keira Knightley, Allenas Leechas, Matthew Goode ir kiti.

„Vaizduotės žaidimas“ sukurtas pagal oficialą Alano Tiuringo biografiją parašytą britų matematiko Andrew Hodgeso.

Įdomu tai, kad 2011 metais šio filmo scenarijus buvo paskelbtas geriausiu į juoduosius sąrašus patekusiu neišleistu scenarijumi. Metų metus jis keliavo iš vienos studijos į kitą, tačiau niekas nesiryždavo jo ekranizuoti. Galiausiai sėkmė nusišypsojo norvegų kino režisieriui Mortenui Tyldumui ir jo darbas neliko nepastebėtas.

Drama nominuota net penkiems „Auksiniams gaubliams“ ir dar 60-iai kitų apdovanojimų, o prizų lentynoje jau turi net 34 statulėles.

Mano komentaras: Žiauriai patiko. Įtraukė nuo pirmų minučių. Galbūt dėl to, kad man įdomu kaip žmonėms kilo tam tikros idėjos, kaip jie išsprendė uždavinius ar sukūrė kažką įdomaus, t.y. man įdomu kaip žmonės mąsto. O šiame filme taip ir buvo - mačiau "Enigmos" iškodavimo procesą. Plius pagrindinis veikėjas Alanas Tiuringas nebuvo šiaip sau eilinis žmogus. Bendrai paėmus gražus filmas, atidirbtas techniškai, man buvo gera akims ir ausims. Beje, idėja apie tai, kad platoniška meilė turi didesnių pranašumų už fizinę irgi papirko mane.

Trailer'is:

Kurt Cobain: Montage of Heck

Dokumentinis / Koncertas /145min. / 2015m.

Mano įvertinimas: 4/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Nuo K. Cobaino mirties prieš 21 metus apie jo gyvenimą ir kūrybą sukurtas ne vienas filmas, tačiau ši juosta pasižymi tuo, kad yra pirmoji, kurios kūrėjai gavo muzikanto šeimos „palaiminimą“ ir leidimą naudotis iki šiol niekur neskelbtais foto bei vaizdo archyvais. Prie filmo sukūrimo idėjos prisidėjo K. Cobaino našlė Courtney Love, o viena juostos prodiuserių yra Frances Bean Cobain – 1992-aisiais gimusi vienturtė NIRVANA lyderio duktė.

Filmo režisierius Brett‘as Morgen‘as rodo iki šiol nematytus kadrus iš vos pradėjusio vaikščioti ar paėmusio į rankas pirmąją gitarą mažojo Kurto kasdienybės; pasitelkęs animaciją papasakoja svarbius jo paauglystės ir jaunystės įvykius; unikalių kadrų pagalba praskleidžia intymaus, jau savo šeimą sukūrusio muzikanto gyvenimo uždangą. Mintimis apie Kurtą dalijasi jo artimiausi žmonės ir draugai. Filme gausu ir roko istoriją pakeitusios NIRVANA muzikos – tiek puikiai žinomos dainų, tiek iki šiol dar negirdėtų kūrinių, repeticijų bei koncertų įrašų.

Nesugebėjęs nurimti, visuomet šokiravęs, nesitaikęs su verslo taisyklėmis ir likęs ištikimas savo pašaukimui, tačiau desperatiškai ieškojęs ramybės ir paniškai bijojęs vienatvės žmogus – toks Kurtas Cobainas atsiskleidžia šioje juostoje. „Cobain: Montage of Heck“ – tai novatoriškas, kvapą gniaužiantis ir jaudinantis pasakojimas apie roko ikoną, visiems laikams pakeitusią muzikos istoriją.

Mano komentaras: Filmų apie K.Cobain'ą yra daug, tačiau dar nei vieno nebuvau žiūrėjusi, tiesiog skaičiau biografiją. Ganėtinai rimtas filmas, kaip ir visi dokumentiniai - su kompanija nepasižiūrėsi. Režisieriui pasisekė gavus fotografijų ir vaizdo įrašų iš šeimos archyvų, manau dėl tų nematytų vaizdų IMDb šis filmas įvertintas 7.8, sakyčiau visai neblogas įvertinimas. Su vizualizacija padirbėta tikrai neblogai ir dainos, klipai parinkti ganėtiniai taikliai, pagal vyraujančią filmo nuotaiką ir tematiką. Klausimas kiek visame tame yra tiesos ir kiek iš viso to - tiesiog interpretacijos. Beje viena mintis, pasakyta Kurto sesės, užstrigo: "Pas jį galvoj pastoviai kažkas vyko, jis visada apie kažką galvojo, džiaugiuosi, kad pas mane nebuvo tokio proto, nes būčiau išėjus iš protoprotėjus". Kai pagalvoji visai panašiai kaip pas mane, aš nežinau ar mano protas išvis turi galimybę atsijungti. Neveltui gimimo dieną 1994 metais šventėme beveik tuo pačiu metu.

Trailer'is:

The Call / Pagalbos šauksmas

Trileris /94min. / 2012m.

Mano įvertinimas: 5/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Naujame B. Andersono filme įtampos taip pat netrūksta. Žiūrovą atitinkamai nuteikia jau pati filmo pradžia – veiksmas vyksta skubios policijos pagalbos (bendrojo pagalbos telefono 911) skambučių centre. Kitaip tariant, ten, kur skambina kiekvienas amerikietis, ištikus nelaimei. Nuo į skambučius atsiliepiančių pareigūnų profesionalumo priklauso labai daug: skambinantysis dažnai turi tik kelias akimirkas. O centro darbuotojų užduotis – iš streso apimtų skambinančiųjų per tas kelias akimirkas sužinoti svarbiausią informaciją.

Skyriaus veteranė Džordan Terner (ją vaidina „Oskaro“ savininkė Halle Berry) savo darbą išmano puikiai. Moteris sklandžiai susitvarko su bet kokio pobūdžio skambučiais ir mėgsta savo darbą. Tačiau vienąkart pakeldama ragelį ji net nenutuokia, kad šis skambutis pakeis viską. Prislopintas merginos (juostose „Mažoji mis“ ir „Zombių žemė“ nusifilmavusi Abigail Breslin) balsas ragelyje su siaubu pakužda, kad ją ką tik pagrobė. Džordan imasi veikti, tačiau jau netrukus ji supras, kad tai nėra paprastas pagalbos šauksmas. Norėdama išgelbėti paauglę, policininkė turės stoti akis į akį su savo pačios seniai užmirštomis baimėmis ir košmarais.

Mano komentaras: Tai turbūt pirmas trileris, kuris manęs nenuvylė. Viso filmo metu jaučiau įtampą ir tai buvo įdomu. Galbūt dėl to, jog pavaizduota situacija tikrai gali būti reali. Kaip ir dažniausiai filmų nežiūriu viena, žiūriu kartu su flatmate. Dažniausiai, jei filmas būna neįdomus, mes jau filmo metu imam jį aptarinėt, juoktis iš situacijų ir panašiai. Šįkart kaip bebūtų keista, bet visą filmą peržiūrėjom tylėdamos ir tik pačioje pabaigoje įsijautusios į filmą patarinėjom aktorėms, ką daryti: "aš spirčiau jam" - pasakė flatmate ir Halle Berry spyrė.

Kaip sako: "atitiko kirvis kotą", taip mes sakom: "atitiko filmas žiūrovą".

Trailer'is:

Suradau aš sau veiklą

Vaizdas įėjus

Prie praeito įrašo "Ką veikti Mikkeli'yje?", pamiršau pridėti: "galima groti". Mikkeli'yje, tiksliau MAMK'e yra tokia galimybė gauti repeticijų salės raktą. Vasaros metu, tai padaryti visai nesudėtinga, tačiau pavasario (manau ir rudens) semestru eilės būna milžiniškos, tad dažnai laiku nespėjus užsiregistruoti tenka laukti kitos galimybės 2 mėnesius. Šįkart man pasisekė (laukiau vos 5 mėn iki šios pergalės), netgi dvigubai pasisekė - gavau klasę du kartus savaitėje po dvi valandas. 

Visada galvojau, kad čia
šilumos mazgas

Muzikos klasė, tai supraskit vieta rusy, kurios įėjimas visiems matomas, bet ne visi jį pastebi. Klasėje galima pasinaudoti esančiais muzikos instrumentais: būgnais, bosine, akustine, elektrine gitaromis, sintezatoriumi ir elektriniais vargonais (kam ir kodėl?.. nežinau). Ši klasė labiau skirta grupinėms repeticijoms nei mokymuisi. Tačiau turint noro ir turint iš ko mokytis, tai pilnai įgyvendinama.

Ir žinoma, fotosesija su gitara

Šiuo metu bandau prisiminti, ką mokėjau groti gitara ir pianinu (šios klasės atveju sintezatoriumi). Taip pat turiu du iššūkius: iki rudens išmokti bent vieną kūrinį gitara ir bent vieną pianinu :)

Spring / Pavasaris

Romantinis / Siaubo / Fantastinis / 109min. / 2014m.

Mano įvertinimas: 2/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Jaunas vaikinas dėl nenusisekusio gyvenimo pabėga į Italiją. Italijoje jis sutinka merginą, kuri jam iškart patinka, tačiau ji turi didelę tamsią, pirmapradę paslaptį. [A young man in a personal tailspin flees the US to Italy, where he sparks up a romance with a woman harboring a dark, primordial secret.] 

Mano komentaras: Tokio keisto siaubo (o gal labiau romantinio?) filmo dar nesu mačiusi. Atrodo visas filmas yra visai neskubantis, veiksmas vystosi gana lėtai, tarsi iš tikro tai būtų įprastas gyvenimas. Pagrindinis veikėjas man priminė iš kalėjimo pabėgusį, mėgstantį gerai užvęsti vaikiną, kuris link pabaigos man ėmė visai patikti, pasirodė ganėtinai nuoširdus ir visai darbštus. Jo sutikta mergina (pripažinsiu, parinkta iš tikro graži aktorė šiam vaidmeniui) iškart pasirodė keistoka, gal kažkiek paslaptinga. Tačiau jos paslaptis ganėtinai greitai išaiškėjo - po pirmo karto, kai kartu leido laiką. Tada, bent jau man, pats filmas pasidarė kiek nuspėjamas, nes kiekviena ryškiau, ilgiau parodyta detalė atskleisdavo labai daug apie paslaptingąją apie tą merginą. Daugiau nespoil'insiu, tačiau filmo idėja man pasirodė juokinga: moteris kas 20 metų pavirstanti monstru ir vėl "atgimstanti" kažkuo kitu, turbūt kalba ėjo apie tai, kad PMS metu moterys virsta monstrais (uuuuu kaip baisu).

Trailer'is:

Praktika laboratorijoje? Ne, negirdėjau

Galbūt kažkam visgi pasidarė įdomu, ką birželio mėnesį veikiu Suomijoje. Semestras čia baigėsi gegužės pradžioje, kitas prasideda tik rugsėjį, o aš grįžau Mikkeli'n gegužės viduryje. Kaip jau supratot iš pavadinimo, šiuo metu atlieku praktiką. Ne bet kur, o Mikkeli University of Applied Sciences (MAMK) HVAC (ŠVOK) laboratorijoje.

MAMK'O HVAC laboratorija didelė yra dvi patalpos: viena skirta vėdinimui, kita šildymui. Čia jie turi didelę matavimo prietaisų bazę su naujais, skirtingų gamintojų matavimo prietaisais, todėl galima išbandyti skirtingų gamintojų įrenginius, pasimokyti jais naudotis. Kai kuriuos prietaisus galima pasiimti namo (netgi Lietuvon, jei esi universiteto studentas ir tarkim tau jų reikia baigiamajam darbui parašyti). Laboratorijoje daugybė stendų, skirtų stebėti, matuoti, mokytis dirbti su prietaisais, vėdinimo, šildymo įrenginiais, programuoti, reguliuoti valdiklius ir pan. Laboratorijoje dirba vienas žmogus (mokslo metais kartais būna sunku jį surasti), tačiau darant laboratorinius ir jo kažko pasiklausus galima daug sužinoti. Iš esmės vien dėl laboratorijos verta važiuoti mokytis Building Services Engineering Mikkeli'yje.

Stendas, skirtas išmokti matuoti oro srautą
keliais skirtingais būdais

Tad jau visą mėnesį beveik kiekvieną rytą keliauju į universitetą, kur laboratorijoje su kolege darome laboratorinius, taip pat atliekame kitas užduotis. Suomiai pripratę neskubėti, todėl kiekvienam laboratoriniam turime savaitę t.y. reikia padaryti matavimus, paskui parengti report'ą ir padaryti PowerPoint prezentaciją studentams. Iš viso reikia padaryti 8 laboratorinius darbus. Pusę jau padarėme :)

Kartais ateina MAMK'O dėstytojai su savomis užduotėlėmis, kurias darome laisvu laiku. Tiesą sakant, laisvo laiko daug - nepersidirbame. Yra kada ir pakvailioti, ir per pietus "Mr. Bean" pasižiūrėti.

Beje, čia visi lygūs, tad ir mes, merginos, gauname tokių darbų, kaip priveržti ar nusukti kokią detalę, ar net visą device'ą. Tad turim puikią progą atlikdamos praktiką išbandyti įrenginius (Lietuvoje tokią gauti merginoms ganėtinai sudėtinga).

"ViaDia" - pagalba maistu Mikkeli'yje

Tokia jau šiandien atradimų Mikkeli'yje diena. Iš ryto su kolege keliavome link "ViaDia Mikkeli" dienos centro, kur nepasiturintiems žmonėms yra dalinamas maistas. Nuėjome patikrinti kaip ir kas ten vyksta, kokį maistą dalina.

Mikkeli'yje tam tikro kontingento (vietinės faunos) nepamatysi, atrodo, kad nepasiturinčių ar valkataujančių žmonių nėra. Nuėjus į tą dienos centrą supratom, kur jie visi pasideda. Iš tikrųjų, nelabai maloniai jaučiausi tarp šių žmonių, tarsi kažkiek kiek kalta, kad aš gyvenu geriau nei jie ir kad nereikia man to maisto. Bet "žurnalistinis tyrimas" yra "žurnalistinis tyrimas".

Kaip viskas vyksta?
ViaDia" centro kavinėje galima pasivaišinti kava ir pyragėliu. Kavinukė dirba nuo 9 valandos ryto, maistą dalina 11-12 valandą. Tik užėjus į patalpą maloniai pasisveikina darbuotojai ir duoda traukti "loterijos bilietėlį" su skaičiu, kuris reiškia numerį gyvoje eilėje. Kol savanoriai nešioja maistą į patalpą, iš kurios maistas yra pasiimamas, vyksta trumpas organizacijos prisistatymas (ką pasakojo tiksliai nežinau, viskas vyko suomių kalba), kažkas dainuoja kelias dainas (jaukesnei atmosferai palaikyti). Kiek vėliau pagal "loterijos bilietėlį" visi yra kviečiami stoti į eilę atsiimti maisto. Maistas dalinamas "blokais" (pvz: "pieno produktų blokas", "mėsos blokas", "bakalėjos blokas" ir pan.) iš kiekvieno tokio "bloko" galima pasiimti vieną, bet kokią prekę, kartais tau įdeda dvi. Maisto kokybė, tai kaip čia pasakius, greičiau gendantys maisto produktai buvo užšaldyti ir vakar "išėję iš galiojimo". Aišku, tai ne pasaulio pabaiga, tačiau tokius produktus parsinešus namo iškart juos reikia suvalgyti, savaime suprantama, prieš tai patikrinus ar juos vis dar galima valgyti.

"ES kasdienybė"

To sum up
Mikkeli'yje atėjus į "ViaDia" dienos centrą niekas netikrina tavo finansinės padėties ir pasitinka visus su šypsena (kaži ar Lietuvoje taip pat?). Maistas dalinamas nemokamai nepasižymi aukšta kokybe, davinys nėra labai didelis, tačiau dieną pragyventi tikrai lengviau, juolab kai Suomijoje maisto kainos iš tikrųjų yra labai didelės. Beje, svarbu paminėti, kad atėję žmonės mandagiai viską dalinosi, nesistumdė.

Smagu, kad veikia tokios organizacijos, kurios remia nepasiturinčius žmones maistu ar daiktais, o ne pinigais.

Antoine de Saint-Exupéry "Mažasis princas"

Mano vertinimas: 2/5 (1 - neverta net bandyti (neprisiverčiau perskaityti visos), 2 - nepatiko, 3 - nei patiko nei nepatiko, vidutiniška knyga, 4 - man patiko, 5 - man labai patiko, skaitysiu ir antrą, ir trečią kartą)

Mano nuomonė: Nusprendžiau turėdama laiko užglaistyti savo neišprusimo spragas, kartu norėjau patikrinti, ką praradau vaikystėje neperskaičiusi "Mažojo princo". Tai viena knygų, kurios nekenčiau mokykloje. Jau tada ji man atrodė kvaila ir aš niekaip negalėjau jos perskaityti (tiesiog negalėjau prisiversti), atrodo kas tie 80 puslapių su tiek paveiksliukų - 45 minučių reikalas.

Pasakų aš niekad nemėgau, tad visiškai nesigailiu, kad neskaičiau "Mažojo princo" mokykloje. Kiek prisimenu ši knyga buvo 5-6 klasės programoje, jau tada aš buvau per didelė šiai knygai - penktoje klasėje aš skaičiau Dan Brown "Angelus ir demonus" ir kitas jau kiek rimtesnes knygas.

Tad net ir dabar, kai aš jau suprantu daugiau nei tada, knyga atrodo tikrai kvaila. Mažasis princas - tai tiesiog berniukas užduodantis daug klausimų ir susipažįstantis su aplinka. Tiesa, klausimus jis užduoda tikrai kvailus, nepamenu, kad aš tokius uždavinėčiau būdama maža mergaitė, ar kad mano brolis, pusbrolis tokių klausinėtų.

Užtat atvirukai gražūs

Kalbant apie alegorijas, autorius tikrai pasistengė, kad viskas būtų suprantama - prisimenu kaip mokykloje mes nagrinėjome ištraukas iš šios knygos, jau tada beveik visi galėjo pasakyti, kad knyga apie meilę, draugystę, supratingumą, apie milijonierius, kuriems rūpi tik pinigai, apie girtuoklius, kurie geria ir nežino kodėl na ir pan. Bet kai dabar pagalvoju, nei vienas iš mūsų nesigilino giliau, o šioje knygoje (nesvarbu, kad ji man nepatiko) yra kur gilintis, yra apie ką susimąstyti, iš ko gerą interpretaciją parašyti. Lietuvių kalbos egzamine šis kūrinys būtų labai dėkingas.

Nors knyga man ir nepatinka, bet atvirukai su "Mažuoju princu" man labai labai prie širdies. Mano gautųjų kolekcija.

Anotacija: Antoine de Saint-Exupéry, prancūzų rašytojas ir lakūnas, gimė 1900 m. Lione. Būdamas dvylikos metų, pirmą kartą pakilo į orą lėktuvu, ir šis įvykis nulėmė jo likimą: jis tapo profesionaliu lakūnu. Savo ir draugų skrydžius, dangaus ir žemės keliones jis aprašė knygose Pietų paštas (1929), Naktinis skrydis (1931), Žemė, žmonių planeta (1939), Karo lakūnas (1942) ir kt. Šios knygos išverstos į pagrindines pasaulio kalbas, taip pat į lietuvių kalbą.

Antrojo pasaulinio karo metais rašytojas tarnavo karo žvalgybos aviacijoje. 1943 m. parašė Mažąjį princą, atnešusį jam neblėstančią šlovę. Tai klasika tapusi alegorinė pasaka, iki šiol žavinti viso pasaulio vaikus ir suaugusius žmones. A. de S.-Exupéry moko mus išminties nemoralizuodamas ir nenusileisdamas iki sentimentalumo. Tai knyga apie berniuką iš kitos planetos, apie jo tarpplanetines keliones ir sykiu išmintingas pasakojimas apie žmogaus lemtį.

Rašytojas žuvo 1944 m. liepos 31 d. vykdydamas karinę užduotį.

Skirtumai tarp Suomijos ir Lietuvos II

Tuoj bus mėnesis kaip aš grįžus iš Lietuvos čia atgal į Mikkel'į. Per tą laiką pastebėjau dar kelis skirtumus tarp Suomijos ir Lietuvos, tad tęsiu savo pradėtą skirtumų sąrašą. Pirma dalis: Skirtumai tarp Suomijos ir Lietuvos

Tikrai grynas oras

22. Grynas oras. Lietuvoje būdama niekada nesiskundžiau negrynu oru. Niekad nejutau skirtumo tarp "sodybos" ir "Vilniaus oro". Gal dėl to, kad buvau papratus, o gal tiesiog nebuvau labai jautri oro kvapui?.. Kuomet grįžau į Lietuvą, į Vilnių pajutau kažkokį neaiškų kvapą ir net buvo sunku paaiškinti, kas tai per kvapas, tiesiog atrodė, kad oras yra sunkus. Beje savo namuose, laiptinėje, jutau pelėsio kvapą tai irgi buvo keistas potyris. Po poros dienų Lietuvoj, apsipratau su šiais kvapais. Bet supratau, kad čia Mikkeli'yje oras daug grynesnis.

Suomių kalba - viena sudėtingiausių kalbų
 (foto iš sekamo tinklaraščio "mokausisuomiukalbos")

23. Kalba. Vėlgi, prieš išvažiuojant į Lietuvą buvau apsipratus su vietine kalba, tad Lietuvoje buvo keista girdėti kalbą ir ją suprasti. Grįžus Suomijon buvo keista girdėti, bet ne viską suprasti. 

Kalbant apie skaičius, pasaulyje lietuvių kalba šneka 4,1 mln žmonių, suomių - 5,2 mln. žmonių (vos milijono skirtumas). Suomių kalba pagal išmokimo lygį (tiems, kuriems anglų kalba yra gimtoji) yra viena sudėtingesnių, ją galima išmokti per 44 savaites (1100 valandų), beje, lietuvių kalba taip pat tame pačiame sąraše, tačiau suomių yra kiek sudėtingesnė native English speaker'iams. Kita vertus kam ji gali būti labai lengva, kai yra žodžių iš 100 raidžių, pvz.: kumarreksituteskenteleentuvaisehkollaismaisekkuudellisenneskenteluttelemattomammuuksissansakaankopahan (102 raidės) deja, neprisimenu tiksliai šis žodis reiškia (vertėjas neverčia), lyg ir kažką panašaus kaip mūsų "nebeprisikiškiakopūsteliaudavusiuose" (39 raidės).

24. Mokami WC. Viešieji tualetai Lietuvoje nėra labai maloni tema - daug kur jų trūksta, vieni mokami, kiti ne, bet Suomijoje beveik visi viešieji tualetai bus mokami, įėjimas kainuoja 1 eurą (Mikkeli'y neteko matyt nemokamų WC, Helsinki'yje, rodos, metro stotyje buvo). Mikkeli'yje prekybos centruose netgi mokamų taip paptastai nerasi. Nebent į kavinukę užeisi :) Ar tai pliusas ar minusas, net nežinau.

25. Free WiFi zona. Papratus buvau prekybos centruose, stotelėse, Vilniaus centre, kavinėse, universitetų teritorijose, kai kuriuose autobusuose, namuose turėti nemokamą ir greitą WiFi. Suomijoje WiFi zona irgi ganėtinai plati, tačiau tik didesniuose prekybcentriuose, autobusų stotyse, kai kuriuose tarpmiestiniuose autobusuose pasijungimas nebus limituotas. Tai reiškia galėsite prisijungti ir naršyti, o ne tik žiūrėti į WiFi ženkliuką, kuris rodo, kad esat prisijungę. Kitas dalykas, kad public WiFi čia yra ganėtinai lėtas. Šioje diagramoje matyti, kad Lietuva pirmauja public WiFi "rinkimuose", tuo tarpu Suomija tėra 13.

Kam vonia, jei yra sauna su dušu?

26. Dominuoja dušai. Nežinau, kaip naujuose butuose Lietuvoje, bet senuosiuose visur buvo pastatyti vonios kambariai su voniomis. Suomijoje naujos statybos butuose vonių nėra, visur dušai. Gal vonia jiems per prabangu?.. Kita vertus kam tau reikia vonios, jei net bute yra įrengta nuosava sauna?

Luktelkit, tuoj bus žalias

27. Eidamas/važiuodamas per kelią jautiesi saugiai. Galbūt šitas punktas labiau tinkamas lyginti nedidelį Suomijos miestelį, tokį kaip Mikkeli's, su Lietuvos nedideliu miesteliu. Bet bet kuriuo atveju čia važiuodama dviračiu, galiu daug negalvoti, dviratininkus mašinos visad praleidžia. Einant pėsčiomis gali tekti palaukti prie perėjos, tačiau einant perėja tave visad praleis. Beje, čia šviesoforai sureguliuoti taip, kad kokias 5-7 sekundes visi stovėtų priešais raudoną šviesą tik tada kažkam įsižiebia žalias šviesoforo signalas.

Nicolai Lilin "Sibirietiškas auklėjimas"

Mano vertinimas: 4/5 (1 - neverta net bandyti (neprisiverčiau perskaityti visos), 2 - nepatiko, 3 - nei patiko nei nepatiko, vidutiniška knyga, 4 - man patiko, 5 - man labai patiko, skaitysiu ir antrą, ir trečią kartą)

Mano nuomonė: Kad ir kaip bebūtų keista, ši knyga man "susiskaitė" labai greitai, greičiausiai dėl to, kad man patinka tokio tipo knygos, t.y. knygos apie mafiją, nusikaltėlius ir pan. Tekstas iš tikrųjų yra labai lengvas ir suprantamas, viskas paaiškinta. Šiek tiek užkliuvo lyriniai nukrypimai, tačiau man toks pasakojimo būdas patiko, mat skaičiau knygą skyriais, ne šiaip sau stojau, kur pakliuvę, tad neužsimiršdavo pagrindinis veiksmas. Tie intarpai pridėdavo moralinio pasakojimo elementų, tad buvo galima lengviau suprasti, kodėl sibiriečiai turi tokį ar tai anokį požiūrį į gyvenimą. Ypač patiko skyrius apie tatuiruotes ir knygoje esantys piešinukai, kurie pasak knygos pirmų puslapių yra autoriaus darytų tatuiruočių motyvai.

Pasakojimas prasideda nuo pabaigos, o knyga užsibaigia tokioje nelabai aiškioje vietoje, atrodo, jog dar ne viskas yra papasakota. Skamba kvailai, bet pagalvojau, kad mano .pdf faile yra ne visa knyga, tad dar kartą perbėgau akimis pradžią ir tada man viskas susisiejo, supratau tokio pasakojimo idėją.

Kalbant apie muštynes, žiaurumus, pasityčiojimą ir panašius dalykus, šioje knygoje šių elementų yra daug ir jie nupasakoti ganėtinai smulkiai.

Anotacija: Ginčijamame, nepripažintame regione tarp Moldovos ir Ukrainos, Padniestrėje, gyvena glaudi „garbingų nusikaltėlių“ grupė, kilusi iš Stalino ten ištremtų nusikaltėlių. Joje laikomasi griežtų ritualizuotų pagarbos ir ištikimybės kanonų. Tatuiruotės ten pasakoja žmogaus gyvenimą, vaikas nuo mažiausių dienų svajoja apie savo pirmąjį durklą piką, „garbingieji“ ginklai griežtai atskiriami nuo „nuodėmingųjų“, pinigai leidžiami dviem dalykams – ginklams ir ikonoms, o mentai ir kiti sistemos pakalikai visuotinai neapkenčiami. Nepaklūstantys jokiai valdžiai, nepriklausantys visuomenei, kaip mes ją suprantame, žmonės su begaline aistra ir brutalia jėga puoselėja pagarbą senoliams, ištikimybę tiesai ir savo laisvę.

"Martat" organizacija ir Karelijos pyragėliai su ryžiais

Ir kas galėjo pagalvoti, Suomijoje, Mikkelyje yra "pasislėpęs", didelės, nevyriausybinės organizacijos "Martat" ("Martha") skyrius, kuris konsultuoja ir moko jaunas šeimas (ir ne tik) maisto gaminimo, sveiko maitinimosi, namų tvarkymo, sodininkystės ir kitais klausimais. 

"Martat" organizacija įsikūrė 1899 metų pavasarį, įkūrėja Lucina Hagman siekė šviesti žmones, padėti jiems namų ruošoje. Šiuo metu ši organizacija padalinta į 16 apskričių, kuriose patyrę ir aukštąjį mosklą baigę lektoriai veda paskaitas ir mokymus. Šie mokymai yra atviri visiems norintiems. Suomijoje yra apie 1 300 "Martat" klubų (skyrių), vienas iš jų Mikkelyje, organizacijoje beveik 50 000 narių. Daugiau galima rasti čia.

Mikkelyje esančiame skyriuje galima išmokti gaminti. "Martat" turi didelę virtuvę, kurioje galima naudotis viskuo, tik reikia susimokėti už produktus. Atėjus su grupe yra užleidžiama virtuvė, kiekvienam išdalinamos receptų knygelės, kuriose yra supažindinam su suomiška virtuve ir žinoma pateikiami keli tikrai suomiški receptai.

Karelijos pyragėliai su ryžiais (Karjalanpiirakat)

Karelijos pyragėliai su ryžiais

Reikės:

Tešlai:

1,5 dl (1 decilitras = 100 mililitrų) vandens

1 šaukštas rapsų aliejaus

0,75 arbatinio šaukštelio druskos

3 dl  ruginių miltų

1 dl kvietinių miltų

Užpildui:

2,5 dl vandens

2 dl ryžių

7,5 dl pieno

0,5 arbatinio šaukštelio druskos

1 kiaušinis

Sutepimui: tirpintas sviestas ir keletas šaukštų vandens (arba pieno)

Paruošimas:

1. Pirmiausia paruošti užpildą. Sudėkite ryžius į verdantį vandenį ir virkite 10 minučių. Supilkite pieną ir leiskite košei pasitroškinti 30 minučių ant silpnos ugnies. Palikite košę 10 minučių uždengtą dangčiu. Tada suberkite druską  ir padėkite į šaldytuvą. Ryžiams atšalus įmuškite kiaušinį.
2. Tada ruošiame tešlą. Mediniu šaukštu sumaišome šaltą vandenį ir aliejų, įberiame druskos ir miltų. Minkome iki vientisos masės, kietos tešlos.
3. Paberiame ant minkymo lentos kvietinių ir ruginių miltų. Iškočiojame tešlą iki 0,5cm storio.
4. Formele išpjauname mažus apskritimo formos tešlos gabaliukus, juos iškočiojame kuo ploniau ir dedame į maišelį, kad nesudžiūtų.
5. Kuo greičiau dedame įdarą maždaug 1cm storio, paliekame 1cm kraštelį ir formuojame kriauklės formos pyragėlius (žr. įraše)
6. Ant skardos padėti kepimo popierių, sudėti pyragėlius.
7. Kepti pyragėlius orkaitėje 275-300 laipsnių Celsijaus temperatūroje apie 15 minučių.
8. Kol pyragėliai kepa sumaišome vandenį (arba pieną) su tirpintu sviestu ir tik ištraukę pyragėlius iš orkaitės juos patepame šiuo mišiniu.

Daugiau tradicinių patiekalų receptų (anglų kalba) galima rasti čia 

Allan Pease "Kūno kalba"

Mano vertinimas: 3/5 (1 - neverta net bandyti (neprisiverčiau perskaityti visos), 2 - nepatiko, 3 - nei patiko nei nepatiko, vidutiniška knyga, 4 - man patiko, 5 - man labai patiko, skaitysiu ir antrą, ir trečią kartą)

Situacija vakarėlyje

Mano nuomonė: Tai tikrai ne ta knyga, kurią galima skaityti kaip grožinę literatūrą, savo malonumui. Knygos struktūra, stilius ir informacijos pateikimas primena gerą, 240 puslapių referatą. Informacija ganėtinai naudinga, galima panaudoti realiame gyvenime. Daug paveiksliukų (gal kiek primityvūs), kur parodyti gestai, kad juos geriau suprasti. Patiko, jog knygos pabaigoje yra pateikti kasdieninių situacijų paveiksliukai, kurie skirti perskaitytos informacijos įsisavinimui, taip galima įsivertinti savo gebėjimus skaityti kūno kalbą.

Anotacija: Knygoje nagrinėjami kasdieninio gyvenimo neverbalinio bendravimo aspektai, aptariamos teisingo judesių ir gestų interpretavimo metodikos, leidžiančios „perskaityti“ gestų slepiamas mintis ir emocijas. Sužinosite, kaip suprasti, kada jūsų pašnekovas sako netiesą, kaip kontroliuoti interviu, pokalbį ar derybas, kokiu būdų neakivaizdžiai pamaloninti partnerį, išvengti baudos už greičio viršijimą ir dar daug ką. Knygos autorius - vienas žymiausių kūno kalbos specialistų pasaulyje.

Nightcrawler/Naujienų medžiotojas

Trileris / Drama / Kriminalinis / 117min. / 2014m.

Mano įvertinimas: 4/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Lu Blūmas (Jake Gyllenhaal) vienišas smulkus vagišius. Vieną naktį jis patenka į nusikaltimo vietą ir stebi, kaip čia dirba naujienų medžiotojai žurnalistai. Jis nusiperka pigią videokamerą, policijos radijo skaitytuvą ir pradeda medžioklę pats. Autoavarijos, vagysčių aukos - viskas yra žaidimo dalis. Bet konkurencija didelė: Džo Loderis šiame lauke senas vilkas, turintis kontaktų tarp policininkų bei patikimą naujienų pirkėją vietinėje televizijoje. Tačiau Lu turi geresnę uoslę kraujui. Jis atkakliai ieško kuo labiau šokiruojančių scenų. Pasirodo, kad Lu turi ir menininko akį: jei nelaimės scena nepakankamai iškalbinga, jis padarys viską, kad nelaimė atrodytų kuo tragiškiau.

Mano komentaras: Filmas tikrai geras, verta žiūrėti kiekvieną minutę. Pati pradžia kitokia nei visų filmų, viskas prasideda nuo veiksmo (Lu karpo tvorą tuo metu prie jo privažiuoja patrulis). Vėliau filmas pasidarė kiek nuobodokas ir šiek tiek užtęstas, bet labiau atsiskleidus pagrindiniam veikėjui ir jo gebėjimui manipuliuoti kitais, užsikabinau. Pagrindinio veikėjo veiksmai netikėti, tikrai nesitikėjau būtent tokios filmo pabaigos, galvojau, kad Lu įklius, na bet kur tau?.. "Naujienų medžiotojas" prisiminė, kad yra tokių žmonių, kurie dėl savo "karjeros" gali padaryti viską, visai kaip ir Lu.

Trailer'is:

"Grobiai" postcrossing'ui

Truputėli atsinaujinom

Nors šiandien sunkiai kėliausi, galiu pasakyti, kad nusimato darbinga diena. Nepagalvokit, kad tik ką tik atsikėliau (jei taip būtų turbūt būčiau labai vieniša, kad leisčiau sau taip vėlai keltis) iki dabar padariau daug visko. Nuėjau į laboratoriją, kur atlieku praktiką ir kaip niekada šiandien tikrai dirbau, tada nukeliavau nusipirkti atvirukų, išėjau pabėgioti ir netgi spėjau palįsti po dušu ir papietauti.

"Oficialios" skolos šiandien iškeliavo

Kažkodėl šis labai patiko

Šiame įraše norėjau pasidalinti savo "grobiais" postcrossing'ui. Iš tikrųjų prisikaupė jau daug "oficialių" skolų, o iš savo turimų atvirukų krūvėlių nelabai ką įdomaus parinksi - būtinai reikėjo atsinaujinti. Atsinaujinti pavyko ir visai smagiai. Suomijoje atvirlaiškių pasirinkimas - nerealiai didelis, rinkausi gerą pusvalandį, kol susirinkau, tai kas man patinka. Ir tai mano bėda, nes kai perku atvirukus, perku tuos, kurie man patinka, o ne tuos, kurie galbūt būtų einami projekte. O kita problemėlė, kad imu po vieną vienetą. tad kartais pritrūksta tam tikrų atvirlaiškių. Bet čia tik todėl, kad man patinka turėti didelį pasirinkimą savo namuose, o lėšų ne visada tam pakanka.

Sigutės Ach atvirlaiškius galima rasti ir Suomijoje

Prisiminus pirmą kartą, kai atvažiavau į Suomiją ir pamačiau atvirlaiškių (ne dvigubų atvirukų) pasirinkimą, net nuščiuvau. Tokio Lietuvoje nebuvau mačius ir manau, kad nepamatysiu dar labai ilgai, na nebent internetinėse parduotuvėse, bet tikrai ne prekybos centruose. O čia jų apstu. Tarp kitko galima rasti netgi Sigutės Ach atvirlaiškių, kurių pas mus "Nieko Rimto" nespausdina kaip atvirlaiškių. Iš pradžių buvo keista matyti pažįstamus vaizdus su suomiškais užrašais, tačiau dabar, tai jau įprasta.

Šįkart ilgai nebepasakosiu, dar laukia grilis ir klubas (ilga dienelė nusimato). 

Gero visiems savaitgalio!

Savaitgalis Tallinn'e

Miesto vartai

Visai neplanuojant ir niekam daug nepasakojant nusprendėm išvažiuoti į Taliną (Tallinn) pasižmonėti. Taip taip, būtent žmonių pamatyti. Nusipirkom bilietus (autobuso ir kelto, radom gan pigų variantą gavosi kažkur po 23 eurus į vieną pusę) na ir savaitgalį (nuo penktadienio iki pirmadienio) praleidom Taline. 

Senamiestyje vis kažkas vyksta

Vipedija rašo: Talinas – Estijos sostinė ir svarbiausias uostas, įsikūręs šalies šiaurėje, prie Baltijos jūros Suomių įlankos, 80 km į pietus nuo Helsinkio. Gyventojų (2013m,): 429 574, Plotas: 159,2 km², Tankumas (2013m): 2 698 žm./km².

"Pasiklydusi" rašo: Talinas - nėra gražiausių mano matytų, lankytų miestų, tačiau verta pripažinti, kad jis turi savotišką žavesį ir gan jaukią atmosferą. Senamiestis nėra labai didelis, tačiau ganėtinai senas ir prižiūrėtas, akmenimis grįstos gatvės, seni pastatai, miestą juosusi siena, kelios tikrai siauros gatvelės, trumpoji ir ilgoji kojos. Šiek tiek nuo centro esantys Kadriorgo rūmai, su nuostabiu parku ir žinoma japoniškas sodelis. Aplankyti Taliną tikrai verta. Čia galima daugiau pasiskaityti apie istorinius ir architektūrinius faktus.

Vaizdas iš aukščiau

Ką mes veikėm ir kaip mums sekėsi?

Vaikščiojom gynybine siena

1-oji diena: Galėčiau pasakyti, kad tai buvo pati sunkiausia diena. Išvažiavom 2valandą nakties, autobuse ir kelte nelabai tikusiai miegojosi, tad galima sakyti visai nemiegojom. Atvykusios į Taliną keliavom hostel'io link per senamiestį, užsukom kavos ir bandelių. Aš po dviejų savaičių, draugė po 5mėnesių, pirmą kartą gėrėm ganėtinai pigią ir skanią, gerą kavą su pyragėliu. Ir tai mums kainavo porą eurų (beveik dukart pigiau nei Suomijoj). Pasivaikščiojom po senamiestį, nuėjom į prekybos centrus, leidom sau pavalgyti "Vapiano"  restorane, nusigavom iki hostelio. O tada vėl senamiestin, už 3 eurus užlipom ant gynybinės sienos, kur apsižvalgėm. Grįždamos hostel'in pasiklydom, tad šiek tiek vėlavom į ekskursiją po Talino naktinius klubus. Su hostel'io svečiais apsilankėme keturiuose naktiniuose klubuose Taline. Naktelė, patikėkit, buvo įdomi. Grįžau į hostel'į 5 ryto.

Japoniškas sodelis

2-oji diena: Dušas, sriuba šalia esančioje kavinėje. Na ir 14h susitikom su mano pažįstamu iš Talino. Buvo labai smagu susitikti, nesimatėm beveik ketverius metus (prieš tiek laiko paskutinį kartą buvau Taline). Jis mums aprodė senamiestį, papasakojo įdomių, sarkastiškų istorijų, kurias žino tik vietiniai, apie kai kurias Talino vietas. Parodė visas apžvalgos aikšteles, nuvedė prie senos apgriuvusios koncertų salės, iš kurios atsiveria gražus vaizdas. Sutikom mergaitę iš Lietuvos mano draugas stebėjosi: "Iš 7 milijardų žmonių būtinai turėjom sutikti lietuvaitę". Nusigavom iki Kadriorgo parko, japoniško sodelio ir jūros pakrantės (beveik tas pats maršrutas, kaip kažkada, tik vasarą viskas daug gražiau). Beje, dar buvom nuvažiavę už miesto, prie jūros, iš ten matėsi visas Talinas, jau pasidabinęs švieselėmis. Matėm daug gaudančių žuvį žuvėdrų. Grįžus hostel'in pro langą matėme iš šalia esančio homoseksualų klubo išėjusios porelės aistros proveržį... Žodžiu diena buvo tikrai ilga.

Kadriorgo parkas

3-oji diena: Taip jau buvom pasiilgusios normalių rūbų, maisto kainų, kad ėjom shop'intis. Dar visai smagiai pasisekė, kad pačiame centre vyko tautų mugė, kur lietuviačiai prekiavo dešromis, mėsa, duona ir kitais lietuviškais papuošaliukais bei rūbais. Tad, dešros keliavo į mūsų kuprines. Beje, matėme "vietinę fauną ir florą", kai įlipom šiek tiek ne į tą tramvajų. Pačiam vakare pasėdėjom hostel'io bare, matėm kaip "chebra" gėrė iš leikos ir žaidė centurion'ą. Vėlgi, diena ne veltui.

Sutikau riterį

Balandžiai irgi pozuoja

4-oji diena: Dušas, sriuba, kelios aplankytos parduotuvės ir sušiai. Įdomu tai, kad pirmą kartą valgiau sušius kažkur Taline. Kodėl būtent Taline? I don't know. Pasiėmėm pietų rinkinį už kurį sumokėjom 5,5 euro, rinkinį sudarė lašišos sriuba, salotos ir sušiai su "krabais". Nepavadinčiau, jog tai buvo kažkas neprilygstamo, nuostabaus. Tiesiog buvo skanu. Na tik sriuba kiek persūdyta (turbūt įsimylėjusi mergaitė gamino). Hostel'yje pasėdėjom valandėlę priešais projektoriaus ekraną, pasijuokėm iš "Mr. Bean", o tada tramvajais, keltu, autobusu atgal į Mikkel'į.

Vienoje iš apžvalgos aikštelių

Bendrai paėmus kelionė nusisekė, tiek pinigine prasme nebuvo labai brangi, tiek apžiūrėjimo, laiko ir oro pasisekimo prasmėmis. Veikti Taline yra ką, bet reikia žinoti kokiu tikslu atvažiavai :)