Studentų bendrabutis Mikkeli'yje

Vis rašau apie tai, ką veikiu, ką žiūriu, skaitau ar gaunu, bet vis neprisiruošiu papasakoti, kur ir kaip gyvenu. Jei kada nors kažkas mano blogą norėtų panaudoti, kaip studentiško gyvenimo Suomijoje vadovą, manau, apie tai kur ir kaip gyvena studentai būtina parašyti.

Mikkeli'yje yra dvi kompanijos, kurios siūlo apgyvendinimą Mikalo Oy ir MOAS Oy, apie kurį šiandien ir papasakosiu.

MOAS2 bendrabutis, kairėje matosi pašto dėžučių namukas, viduje šiukšlių konteineriai

MOAS Oy siūlo apgyvendinimą studentams, tad gavus universiteto patvirtinimą apie stojimą, galima aplikuoti gauti kambarį bendrabutyje. Kaina varijuoja nuo 280 eurų iki 560 eurų į mėnesį, priklausomai nuo to, kuriame bendrabutyje būsi apsigyvendintas, vieno, dviejų ar trijų kambarių bute gyvensi, su baldais ar be baldų.

Beje, tik atvažiavus pasiimti raktų, gerai būtų suspėti iki ofiso darbo laiko pabaigos, nes jei nori nuo savo buto pasiimti raktus kiek vėliau reikia mokėti raktų mokestį 20-30 eurų (vėlgi priklauso nuo bendrabučio). Beje, užtrenkus raktus viduje ir iškvietus žmogų atrakinti butą, kaina tokia pati.

Aš gyvenu MOAS2 bendrabutyje, dviejų kambarių bute. Mes kiekviena už nuomą mokame 330 eurų į mėnesį. Į kainą įskaičiuota: kambario nuoma, baldų nuoma, sauna, skalbimo patalpos, elektra, internetas. Už vandenį MOAS'uose nemokama. Kai kuriuose bendrabučiuose už elektrą mokama pagal suvartojimą.

Kambariai
Kambarys skirtas vienam žmogui, nors ne paslaptis daug kas gyvena keliese, nes taip savaime suprantama yra pigiau. Tikrinti tokių dalykų niekas netikrina, tad daug kas tuo naudojasi. Kambarys, kuriame aš gyvenu yra 15m2 (vieni didžiausių kambarių iš galimų išsinuomoti bendrabučių). Kambaryje yra: stalas, stalčių blokas, lentyna, trijų durų spinta, lova, veidrodis ir pakabinama lentyna. Baltos sienos ant kurių geriau nieko nedaryti, kad neliktų žymių, už sutvarkytą kambarį išvažiuojant atiduoda depozitą 300 eurų. Šiuo metu savo kambaryje dar papildomai turiu sofą, ir kelias kėdes, bet tik todėl, kad išvažiavę namo grupiokai paliko savo daiktus pasaugoti.

Virtuvė, tualetas, dušas

Mūsų apkrauta virtuvė, ir skardinių kolekcija verta milijonų

Bendros patalpos, kuriomis dalinuosi su "butoke", 18m2 t.y. virtuvė, ir tualetas. Atvažiavus radau virtuvinį stalą, kelias kėdės, virtuvės baldus, mikrobangų krosnelę, spintą, užuolaidėlę duše ir spintelę vonios reikmenims. Buitine technika, įrankiais, indais ir kitais daiktais teko pasirūpinti pačioms (labai padėjo second handai ir išvažiuojantys studentai). Tačiau kartais pasiseka, tarkim mano grupiokai visus įrankius, prieskonius, buitinius prietaisus, keptuves ir t.t. rado bute. Beje, jei įsikeli į butą, kuriame jau kažkas gyvena, neretai būna, kad kaimynai jau turi reikalingus daiktus ir mielai skolina.

Moterrų sauna MOAS1 bendrabutyje, vaizdas iš dušo

Bendros patalpos
Sauna ir skalbimo kambarys. Mūsų sauna buvo MOAS1 rusy, kur buvo dvi atskiros saunos moterims ir vyrams. Dirbo jos keturias dienas savaitėje nuo 17-22h. Tad kada užsimanei, tada galėjai nueiti. Kituose bendrabučiuose, reikia rezervuoti laiką, pas mus to nebuvo. Skalbimo kambaryje beveik visur yra dvi skalbimo mašinos, kriauklė, džiovyklė ir kambarys, kur galima pasidžiauti rūbus. Skalbimui reikia rezervuoti laiką lentoje.

Tai būtų tiek apie gyvenimą studentiškame bendrabutyje Mikkeli'yje, čia dar kelios nuotraukos.

Skalbimui skirtas kambarys, dvi skalbyklės, tiesa, viena iš jų neveikė, kriauklė,ir džiovyklė (dešinėje)

Mano kambarys

Vonios kambarys

Filmas The Duke of Burgundy / Burgundijos kunigaikštis

Drama / 101min. / 2014m.

Mano įvertinimas: 4/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Viso pasaulio drugių ekspertės (išskirtinai vien tik moterys) susirenka į konferenciją kažkur miške pastatytame prabangiame dvare su gražiais sodais. Po dienos renginių pavargusi pranešėja aristokratė Sintija liepia patarnautojai Evelinai išplauti grindis ir išskalbti drabužius. Ją supykdo netinkamoje vietoje paliktos apatinės kelnaitės. Nepasitenkinimą pakeičia fizinės bausmės, tačiau neseniai dirbti pradėjusi žaliaakė tarnaitė kantriai kenčia šeimininkės užgaidas. Bet intymiame žaidime ne viskas taip paprasta ir nuspėjama, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Evelina nėra jau tokia nekalta ir naivi, o netrukus jau Sintija sulaukia pastabų... dėl prastos vaidybos.

Mano komentaras: Paskutiniu metu, nei filmams, nei serialams daug laiko neturiu. Gyvenimas pradėjo suktis beprotišku greičiu: vakarėliai, griliai, žaidimai, kelionės, draugai ir t.t. Vakar atradau laiko "Burgundijos Kunigaikščiui". Nenusivyliau, patiko. Muzika, scenos atidirbtos. Nedaug dialogų, bet užtenka vien vaizdų, kad viską suprastum.

Pirma mintis pamačius filmą buvo, kad va valdinga poniutė užsiima imtymiais žaidimais su savo tarnaite, bet paskui išaiškėjo kiek kitoks scenarijus. Iškilo klausimas, kuri ten iš tikrųjų yra "dominuojanti" ar tik ne Evelina? Juk gaunasi taip, kad Sintija daro tai, ko Evelina nori, o Evelina nori paklusti...

Trailer'is:

Animacinis filmas Wreck-It Ralph / Ralfas Griovėjas

Animacinis / 108min. / 2012m.

Mano įvertinimas: 4/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Ralfas Griovėjas griauna tik darbo metu – kompiuteriniame žaidime. Ir tik tol, kol žaidžia nors vienas vaikas ! Visą kitą laiką Ralfas praleidžia žiūrėdamas kaip linksminasi jo „bendradarbiai“ – didelio namo, kurį Ralfas nuolat griauna, gyventojai ir Meistras Feliksas.

Ralfui labai liūdna, kad jo pareiga – būti blogu. Griauti. Visus gąsdinti. O medalius dovanoja tik geriems žmonėms... Todėl Ralfas nusprendžia žūt būt gauti tą medalį – žvilgantį, auksinį... Su dideliu užrašu „didvyris“! Ir nors trumpam tapti geru. Mylimu. Fainu biču!

Kadangi Ralfo žaidime medalius gauna tik Meistras Feliksas, todėl Ralfas iškeliauja į kitus žaidimus – ieškoti savo medalio. Ir savo laimės. Va čia nuotykiai ir prasideda! Pokemonas, skraidantys virusai ir saldainių mergaitė... Visi jie „dirba“ savo žaidimuose, o kai žaidimų salonas užsidaro, tuomet grįžta į savo namus ir gyvena savo gyvenimus, pilnus nuotykių ir linksmybių!

52-asis kino studijos „Walt Disney Animation Studios“ filmas, prie kurio vairo stojo televizijos serialų „Simpsonai“ ir „Futurama“ kūrėjas Rich Moore, pristato intriguojančią ir nuotykiais prisodrintą kelionę kompiuterinių žaidimų pasauliuose. Juk visiems rūpi, ką žaidimo veikėjai veikia tuomet, kai jais niekas nežaidžia...

Mano komentaras: Ir kas galėjo pagalvoti, jog žiūrėsiu animacinius filmukus. O vat jau taip gavosi, kad nuėjus pas kažką į svečius renkasi dauguma, tad dauguma šįkart nugalėjo. Prisimenu, kai pradėjau dirbti kino teatre šio filmuko jau lyg neberodė, tačiau vaikiški rinkinukai dar buvo užsilikę, na, ir dar teko girdėti, kad visai neblogas buvo filmas.

Trumpai tariant filmas man patiko. Tam tikrose vietose juokiausi, o tai jau kažką sako. Beje, idėja ganetinai originali (nors gal kiek ir primena "Toys Story"). O ir posūkis filmo pabaigoje, buvo  tikrai netikėtas. Kartais smagu grįžti į vaikystę ir pažiūrėti linksmą animacinį filmą.

Trailer'is:

Lappeenranta, Suomija

Paskutiniu metu buvo visko: kelionių, filmų, saulės, smėlio, ežerų, draugų, vakarėlių, žvejybos ir kitų įvairių nuotykių, kurie užėmė mano laiką, paskirtą blogui. Šįkart atradus laiko noriu pasidalinti nuotraukomis ir šiek tiek papasakoti apie dieną Lappeenranta mieste, kuris nutolęs nuo Mikkeli'o per 100km. Šiame miestelyje teko lankytis, dėl noro gauti Rusijos vizą.

Bendra informacija (skaičiai)

Lappeenranta herbas
prieplaukoje iš gėlių

Lappeenranta - miestas pietryčių Suomijoje, priklausantis Pietų Suomijos provincijai bei Pietų Karelijos regionui. Tai 13-tas pagal dydį Suomijos miestas. Lappenranta įsikūręs prie Saimaa'os ežero, už 30 kilometrų – siena su Rusija. Plotas: 1,723.50 km2 iš kurių 290.14 km2 sudaro vanduo. Gyventojų (kiek daugiau nei Mikkeli'yje su apylinkėmis): 72 904, gyventojų tankumas: 50.86žm./km2. 

Kaip ir kas?

With my Hero

Keliavau su drauge autobusu iš Mikkeli'o apie dvi valandas, už kelionę pirmyn atgal sumokėjau 15 eurų (paskutinę dieną prieš kelionę nusipirkus bilietus - tai yra pigu).  Iš pradžių miestas pasirodė lyg nedidukas kaimas, tačiau vėliau pamatėm, kad miestas daug didesnis, nei pasirodė iš pradžių. Kadangi miestelis vos už 30km nuo Rusijos sienos ir 195km nuo Sankt Peterburgo, nebuvo keista girdėti rusų kalba kalbančius miestelio gyventojus ir lankytojus. 

Labai patiko centras papuoštas gėlėmis su daugybe kavinukių. Bei Saimaa ežero pakrantė. Lappeenranta pasirodė tankesnis, nei Mikkeli's, galbūt dėl to ir jaukesnis. Beje, mums pasisekė apsilankėme mieste kaip tik tuo metu, kai vyko smėlio skulptūrų paroda, tad buvo, ką pažiūrėti, taip pat liko laiko ir gėlių vainikams nusipinti, ir kavos išgerti (vidutiniškai mažas espresso kainuoja 2,10 EUR)

Sum up

Diena prabėgo daug įdomiau nei įprastai. Pakeičiau aplinką, visą dieną praleidau lauke, prisiminiau, kaip pinti vainikus, apžiūrėjau smėlio skulptūrų parodą, glosčiau arklius - kas gali būti geriau, po nuobodžių atsikartojančių dienų?.. 

Tikrai siūlau aplankyti Lappeenranta (keliausiu po savaitės vėl, gaila su reikalais) - tai mielas, jaukus, kurortinis miestelis, kuriame netrūksta vietų kurias galima aplankyti ir renginių. Ypač vasaros metu. Beje miestelis bus prie širdies ir tiems kam patinka shopin'gas, dėl daugybės prekybcentrių.

Meet my little friend

Mus pasitiko Super Mario savo smėlio pilyje

Ir kiti super herojai

Ir aš taip norėčiau pagulėti ežero viduryje esančioje saloje

Štai ir gėlės

Vat aš - gėlių mergaitė

Gražus laivelis

Filmas Snowpiercer / Sniego traukinys

Fantastinis/ Veiksmo/ Drama / 126min. / 2013m.

Mano įvertinimas: 5/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Ateityje, kai pasaulį sugriovė žlugęs globalinio atšilimo problemą spręsti bandantis eksperimentas, Žemę dengia sniegas, pražudęs didžiąją dalį planetos gyvybės. Išlikę žmonės gyvena aplink planetą riedančiame traukinyje, vadinamame "Snowpiercer".

Nors šis traukinys vienintelis išgyvenimo šaltinis, slėptuvė ir namai, jo gyventojai netrunka susiskirstyti į luomus. Traukinio priekyje įsikūrė save aukščiausia kasta laikantys žmonės, o traukinio gale - visi likę. Tačiau ne visiems traukinio keleiviams priimtinas toks gyvenimas ir gale gyvenantys žemiausios kastos atstovai susiruošia revoliucijai: užimti traukinio variklį ir nuversti galingąjį "Snowpierser" elitą.

Mano komentaras: Labai keistas, tamsus, vietomis juokingas, tačiau abejingų nepaliekantis filmas. Idėja nebuvo kažkur rodyta, scenarijus nenuspėjamas, įtampa išsilaiko iki pabaigos, kuri vėlgi yra visiškai netikėta. Kelionė iš pačios pabaigos per traukinį į  priekį, kur yra amžinasis variklis, pilna netikėtumų, tokių kaip naujųjų metų šventimas, olimpinio (?) fakelo nešimas ir pan. Smagu, kad labai daug šiame filme buvo simbolikos, interpretacijoms ši filmas tobulas. Beje, įsiminė scena su naktinio matymo akiniais.

Trailer'is:

Filmas The Prestige / Prestižas

Drama / 130min. / 2006m.

Mano įvertinimas: 5/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Prašmatni ir rafinuota istorija, kupina šokiruojančių apgavysčių, triukų ir magijos, įtrauks į tamsų, paslaptingą ir jaudinantį amžiaus pradžios Londono magijos pasaulį, kuriame sudėtingiausi triukai balansuoja ant žmogiškųjų galimybių ribos…

Jūs turėsite garbės dalyvauti savotiškame magijos spektaklyje, kurio pagrindiniai dalyviai yra du talentingi iliuzionistai, tapę nesutaikomais priešais ir apakinti aistros įminti vienas kito paslaptis, tarp kurių – ir nepakartojamas triukas Naujasis perkeliamas žmogus…

Mano komentaras: Filmas su mistikos elementais, veiksmu, man dar nematytu scenarijumi ir magiškais triukais, bei jų paslaptimis. Pasakojimas vyksta keliomis "laiko linijomis", kurios įtraukia. Istorija nėra kažkuo ypatinga - du magai kovoja vienas su kitu, pradžioj dėl žuvusios merginos, vėliau tiesiog, kad imintų vienas kito paslaptis, tačiau jų "kovos" būdas yra vertas dėmesio. Nors pabaiga kažkiek nuvylė, dėl fantastinių elementų, tačiau likau sužavėta. Galiu pasakyt, kad tai rimtas filmas, įtraukiantis filmas aktyviam žiūrėjimui.

Tarp kitko prisiminiau, kad tokiu pačiu pavadinimu turiu atviruką, sakyčiau jisai tinka šiam filmui.

Trailer'is:

Filmas Perfect Sense / Tobulas jausmas

Drama / 92min. / 2012m.

Mano įvertinimas: 4/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Kas būtų, jei staiga visi žmonės prarastų savo pojūčius, valgytų maistą ir nejaustų jo skonio, negalėtų užuosti jokių kvapų? Siuzana yra mokslininkė, dirbanti epidemijų srityje, o Maiklas - virėjas. Tarp jų užsimezga aistringas meilės romanas, tuo tarpu žmoniją ištinka nepaaiškinama pojūčių praradimo epidemija. Kai žmonės praras esminius pojūčius, vieninteliu išsigelbėjimu bus meilė.

Mano komentaras: Peržiūrėjusi trailer'į tikėjausi kiek kitokio filmo, galbūt labiau romantinio, nors ir šis filmas buvo ganėtinai romantinis. Idėja pasirodė visai įdomi, iš tikrųjų kas nutiktų, jei žmonės prarastų savo pojūčius? Sakoma, kad netenkus vieno pojūčio sustiprėja kiti. O jei netenki visų, kas tada? Ar išvis dar jautiesi žmogumi? Ar išvis būtų įmanoma išgyventi?.. Į panašius klausimus filmas pateikia atsakymus, parodo kaip žmonės prisitaikytų, kiek tam prireiktų laiko. Beje, visus sunkumus atlaikyti daug lengviau, jei esi ne vienas.

Patiko filmo mintis, kur buvo išjungtas garsas. Apima toks keistas jausmas, tarsi pats būtum netekęs klausos. Įsivaizduoju kinoteatre, tai turėjo daug didesnį efektą (už lango čiulbantys paukščiai irgi gražu pasiklausyti, bet tai ne tas pats, kas visiška tyla). Lygiai taip pat ir pabaiga, kur nematai nieko, tačiau girdi pagrindinės veikėjos balsą, kurios žodžiai atrodo įeina į tave.

Bendrai paėmus, galiu pasakyti, kad tai tikrai rimtas filmas su gan gilia mintimi. Nepatariu "žiūrėt, bele pažiūrėt"- tam šis filmas netinka.

Trailer'is:

112 pagalbos telefonas ir greitoji pagalba Suomijoje

Prieš kelias dienas įvyko labai nesmagi situacija, kuomet reikėjo skambinti pagalbos telefonu. Nenoriu pasakoti, kas ir kaip nutiko - tai per daug asmeniška ir liečia ne tik mane. Buvau stipriai išsigandus ir reikėjo kviesti greitąją. Šiame įraše noriu papasakoti kaip greitai sureagavo pagalbos tarnybos Suomijoje.

Tai buvo susižeidimas. Visų pirma noriu pasakyti, kad Mikkeli'yje atsitikus nelaimei ar taip kokiai bėdai pagalbos susilaukti iš aplinkinių sunku, ypač jei esi ne vienas. Šioje situacijoje taip ir buvo, pirmas žmogus, matęs nelaimę bandė kažką su mumis kalbėtis, bet jam nepavyko, tada atsitraukė ir stebėjo viską per nuotolį, kol galiausiai kažkam paskambino ir nuėjo. Kiti keli žmonės tiesiog ėjo ir praėjo, ir tik viena moteriškė (pasirodo, rusė) sustojo pagelbėti, kiti praeiviai nebesikišo visai.

Suomijoje bendrasis pagalbos telefonas, kaip ir visoje Europoje: 112. Skambinau šiuo numeriu. Man atsiliepė moteriškė, kuri pasisveikino suomiškai, bet man pradėjus kalbėti angliškai ji greitai persijungė ir ėmė su manim ramiu balsu kalbėtis anglų kalba. Išklausinėjo viską apie situaciją: vieta, kas nutiko, kaip nutiko, kaip jaučiasi sužeistasis, paprašė pakalbėti su sužeistuoju, tada iškvietė greitąją ir man suinstruktavo, ką daryti. Kalbėjomės 5 minutes (atrodė lyg pusvalandį).

Greitoji atvažiavo dar po 10 minučių. Išlipo iš mašinos dvi jaunos merginos, kurios apžiūrėjo sužeistąjį, įlaipino į mašiną ir elementariai patikrino pulsą, spaudimą, pasiklausinėjo, kaip sužeistasis jaučiasi. Dar po 10 minučių išvažiavome iš vietos į ligoninę. Važiuojant mašinoje, manęs išklausinėjo apie situaciją. 

Ligoninę pasiekėme per 5 minutes (atstumas buvo apie 3 - 4km). Ligoninėje teko laukti eilėje apie 15 minučių. Tada pasikvietė jaunas vaikinas, kuris patikrino greitosios suvestą informaciją, apžiūrėjo sužeistąjį, pasiklausinėjo kaip jis laikosi, sutvarstė žaizdas, užlipdė ant rankos lipduką su QR kodu. Tai truko apie 15-20 minučių. Po viso to atėjo gydytoja, kuri pasikalbėjo su tuo vaikinu, prainstruktavo mus, ką reikėtų daryti grįžus namo, tuomet mus išleido. Bet prieš išeinant iš ligoninės, tai turėjome palaukti dar 10 minučių, nes sekretorė spausdino instrukcijas ir simptomus, kuriems pasireiškus reikėtų grįžti atgal į ligoninę.

Nuo skambučio iki išleidimo iš ligoninės užtrukome 75 minutes. Ligoninėje užtrukome 50 minučių ir tai labai pasisekė, nes sako būna, kad su gan lengvais sužeidimais ligoninėje galima užtrukti ir 4h ir didžiąją dalį to laiko tenka tiesiog laukti.

Kalbant apie reagavimo laiką, negaliu net pasakyti ar 15 minučių yra daug ar ne, galbūt čia buvo atsižvelgta į situaciją ir labai neskubėta, o gal ir ne.

Pasivaikščiojimai Mikkelyje ir už jo ribų

Sveiki, mielieji ir mielosios kartais mano blogą paskaitantieji ar tiesiog užsukantieji netyčiomis 

Paskutinės dienos Mikkeli'yje kaip niekada buvo šiltos, tad stengiausi leisti jas lauke. Dažniausiai vaikštant. Šiandien noriu pasidalinti keliais įdomesniais ir gražesniais kadrais iš mano pastarųjų dienų prasivaikščiojimų ;)

Bet prieš tai noriu priminti (sau ir visiems) kodėl vaikščioti yra gerai:

Ir kaip aš
nenusifotkinsiu
prie ežero?

• Neskubus vaikščiojimas gryname ore turintiems aukštą kraujo spaudimą gali padėti kaip jį mažinančių vaistų tabletė.
• Reguliariai išsijudinant smegenys išskiria daugiau endorfinų – vadinamųjų laimės hormonų, todėl fiziškai aktyvūs žmonės visada būna geresnės nuotaikos nei nejudrūs jų bendraamžiai. 
• Intensyviai judant padažnėja kvėpavimas, todėl organizmo audiniai ir organai gauna  daugiau deguonies – užplūsta energija. 
• Judant gerėja širdies ir kraujagyslių, nervų, raumenų sistemų darbas.
• Mažai judant raumenų ląstelių (miocitų) ima mažėti, todėl raumenys tolydžio silpnėja. Tai reiškia, kad prastėja laikysena, glemba kūnas, silpsta fizinė jėga.
• Reguliariai išsijudinant normalėja gaunamos su maistu ir išeikvojamos energijos kiekis. Todėl KMI (kūno masės indeksas) ima artėti prie atitinkančio normą ribas.

Vienas iš pasivaikščiojimų maršrutų

Geriau negu gym'as

O čia yra ir fontanų - tarp dviejų ežerų

Šiek tiek vaizdų nuo uolėtos kalvos

Šį kalną vos vos įveikėm

Tai ne šiukšliadėžės, tai pašto dėžutės

Didieji golfo laukai

Mikkeli'yje yra ir apleistų pastatų ir mums pavyko vieną tokį rasti

"Vadinasi ir vėl grįžai tuščiomis?"