Apsileidau, nebespėju nė į blogą parašyti. O per rugsėjį tiek daug visko įvyko. Skendėjau visur: apmąstymuose, depresijoje, neviltyje, alkoholyje, pirtyje, Taline, bemiegėse naktyse, naktyse su gitara, sporto salėje ir t.t.
Iš tikro net nežinau nuo ko pradėti, tad pradėsiu nuo pradžių.
Kelias dienas prieš rugsėjį pas mane pirmas couchsurfer'is iš Slovakijos nakvojo. Taip pat tomis pačiomis dienomis turėjau svečiuose grupioką, pas kurį gyvenome Piter'yje. Buvo smagu, namuose buvo daug žmonių, o to aš jau buvau pasiilgus. Žaidėm kortomis, kas šachmatais, turėjau kam aprodyti apylinkes ir universitetą, porą stalo futbolo match'ų surengėm, žodžiu nice.
Pirmą savaitę universitete buvau nusivylus viskuo - paskaitomis, nuobodesnėmis už laidotuves (laidotuvėse bent lavoną laidoja, pietūs būna). Labai pykau ant savęs, kad pirmą savaitę ėjau į paskaitas, juk kažkas turėjo, tai padaryti. Kambariokės/grupiokės vaikinas susirgo, ji nėjo į paskaitas, o žinant tai, kad su mumis po vasaros grupėje retas norėjo bendrauti (o gal aš nenorėjau? nežinau, ar aš jiems pasikėlus pasirodžiau ar jie man per žemai buvo). Taip pat tą savaitę mūsų - ne mūsų - baldus išvežė, tad dariau savo kambary ir prie buto esančios sofos perestroik'ę.
 |
| Perestroik'ė kambaryje |
Vėliau sekė nusivylimų banga, susirgau... ėjau pas gydytojus, gavau kraujo tyrimus darytis, išbandžiau suomišką sveikatos apsaugos sistemą, kuri atrodo maždaug taip: "ir ką aš dabar galiu padaryti, kad jaustumeis geriau?" (mintyse: "Blyn, gal ieškoti problemų sprendimo??"). Tokia nelaiminga seniai nebuvau. bet dariau maksimumą. radau nemokamus suomių kalbos kursus, pasiėmiau vieną papildomą dalyką universitete. Ketvirtadieniai pasidarė ne tik paskaitų ir "Bingo" naktimis, bet ir suomių kalbos mokymosi dienomis.
 |
| Paskolinau kraujo, žadėjo grąžinti |
Vieną savaitgalį praleidau Tallinn'e. O buvo viskas taip, kad sutarėm su draugais važiuoti į Tallinn'ą, dar liepos mėnesį. Galiausiai gavosi taip, kad mano draugai pasikvietė kelis exchange'us (kelis - turiu omeny dar 15). Tad turėjau labai didelę grupę "vaikų", kuria biški pavedžiojau po Tallinn'ą, toks jausmas, kad aš ten gyvenau kažkada. Nors nebuvo taip linksma kaip pirmą kartą, tačiau kaip taip, bet kažkaip susipažinau su vaikinu iš Vokietijos, kuris vėliau užvedė ant linksmos kompanijos.
Trečiąją rugsėjo savaitę pas mane kambaryje apsigyveno dvi merginos. Na, aš jas priėmiau, nes iki spalio 1d. jos neturėjo, kur dėtis. Iš tikro smagiai su jomis vakarais pavakarodavom. Nors kaip taip, bet vietos mano kambaryje po perestroik'ės, turbūt ir 5 būtų pakakę.
Vėliau sekė labai įdomūs savaitgaliai, vieną iš jų, labai linksmai atžymėjom su butoke: atšventėm, grybų pririnkom. Kitas dienas ilsėjomės. Tik aš dar su naująja kompanija, nukeliavau iki "Kellari" biliardo pažaisti ir pabendrauti.
 |
| Labai nesveikas vakaras |
Vėliau sekėsi labai įdomūs nuotykiai. Priėmė mane į kompaniją su kuria ėjau ne tik cup song'o mokytis, Karaoke dainuoti, šokau kokias 4 valandas be sustojimo, bet ir į mixed sauną nuoga nuėjau. Dabar jau tai nebekeista. Jei nori kažką padaryti gerai Suomijoje, tai reikia daryti nusirengus...
Beje, mano gyvenime atsirado sporto salė ir galima sakyti asmeninis treneris. Boksuotis išmokau šiek tiek. Reikia gi grįžti į Lietuvą formoj, kad negalvotų žmonės, jog nusipenėjau iš gero gyvenimo. Aišku, perspausti irgi ne variantas.
Prisimenu vieną savaitgalį, kuomet visiems buvau gydytoja arba psichologė. Savo kaimynui sutvarsčiau įpjovimą, kurį "durnelis" pasidarė alų atidarinėdamas peiliu. Kitas kaimynas (vaikinas, labai keista) išsiverkė man ant peties. Verkė gerą valandą. O ką jau kalbėti apie daug pokalbių socialiniuose tinkluose.
Tiesa, prie viso to rašiau (ir rašau) aš savo bakalaurinį darbą. Iki šiandienos aš jį rašiau sąžiningai penkis kartus savaitėje prisėsdavau už darbo, dabar imu tingėti, atsiranda kitų darbų, o laiko lieka vis mažiau, tik 1mėn ir 24d.
Mėgstu aš sum up'us tokius ne į temą rašyti, tad šįkart irgi taip padarysiu. Mėnesis buvo labai intensyvus. Buvo visko. Gailiuos, kad toks nebuvo ankstesnis semestras, nes tada būčiau galėjus pasakyti, kad gyvenu, o dabar aš tikrai gyvenu. Išmokau labai daug, padariau labai daug, sutikau daug naujų žmonių. Kartais pagalvoju, kad aš per gera visiems, bet toks jau mano būdas - pagelbėti. Liūdna, jog draugai iš vasaros laikų pamažu išvažiuoja. Visi išvažiuoja, o "Pasiklydusi" dar vis ieško savo kelio Suomijoje ir kartais naktinėja.
 |
| Rugsėjo mėnesį užbaigė cup cake'ai, kurie yra kalorijų bomba, tad juos valgyti, nusprendėm tik nuo kito mėnesio pradžios. Skanaus man pačiai :) |
P.S. kodėl voverytė rate? Girdėjau, kad Helsinki'yje voverytė užpuolė žmogų. Manoji dar nespėjo, greičiausiai užsisuko rate, ar gali būti kitaip?