Joninės suomiškai

Joninių linksmybės

Prisimenu kaip Lietuvoje kovojom, kad Joninės būtų laisvos, kad kiekvienas galėtų jas švęsti negalvodamas, kad kitą dieną jam reikia į darbą, mokyklą, universitetą ar kokią kitą darbo įstaigą. Suomiai jau nuo 1955 metų savo vidurvasario šventę perstūmia į artimiausią savaitgalį, einantį po birželio 19 dienos. Šiais metais juhannus (arba tiesiog Joninės) buvo švenčiamos birželio 19 dieną. Visos parduotuvės ir prekybos centrai šios šventės proga buvo uždaryti nuo penktadienio 12 valandos dienos iki sekmadienio 11 valandos. Mūsų miestelyje buvo uždegtas laužas ir vyko šiokie tokie renginiai: šokiai ir tautų mugė. Buvo keista, nes žmonės atėjo pasižiūrėti laužo, degančio ežero viduryje, pasižiūrėjo, apsisuko ir išėjo. O tautų mugė visiškai užsidarė 22h.

Trumpa suomiškų Joninių istorija:

Vasaros viduryje pagonys suomiai šventė orų, vaisingumo ir augimo dievo Ukko šventę. Vėliau atėjus krikščionybei birželio 24 diena buvo pavadinta Jono krikštytojo, kuris pakrikštijo Jėzų, vardu. Nors ši krikščioniška šventė yra labai sena, švenčiama nuo 5-ojo amžiaus, tai nėra pagrindinė suomių evangelikų-liuteronų bažnyčios šventė, tai labiau primena public festivalį. Dabartinė šventė yra krikščioniškų ir pagoniškų papročių mišinys.

Tradicijos:

Vidurvasaris ir Joninės yra mėgstamiausias laikotarpis vestuvėms Suomijoje. Bažnyčiose vaikai priima sakramentus. Žmonės švenčia, tai pat kaip ir Lietuvoje - vietiniai sako: "mes važiuojam į vasaros sodybas, ten valgom ir geriam".

Laužai:

Joninių laužas Mikkeli'yje

Deginti didelius laužus - sena daugumai šalių žinoma tradicija. Seniau laužai buvo deginami norint apsiginti nuo piktų dvasių, nesėkmių, padidinti šilumos, šviesos, vaisingumo ir augimo procesus. Kiekviename rytų Suomijos kaime laužai buvo deginami ant kalvų, ežerų pakrančių. Be medžių ir šakų, į didelius laužus buvo kraunamos senos valtys, irklai, medinės statinės, ir visi kiti nenudojami mediniai žemės ūkio padargai. Kiekvienas kaimas susirinkdavo kartu stebėti laužo, šokti, dainuoti ir žaisti žaidimus. Vėliau toks paprotys išplito visoje Suomijoje.

Helsinkyje, Seusaari muziejuje po atviru dangumi (panašiai kaip Lietuvoje, Rumšiškėse) kiekvienais metais yra švenčiamas juhannus. Šventės pagrindinis atributas, žinoma, laužas ir "vidurvasario vestuvės".

Joninių stulpai:

Šokiai apilink Joninių stulpą

Suomijoje yra labai sena tradicija iškelti joninių stulpą savo kieme. Tokie stulpai yra dekoruojami medžių lapais, gėlėmis, girliandomis ir Joninių išvakarėje pakeliami. Skambant liaudiškai muzikai aplink juos yra šokama, dainuojama. Vakariniuose Suomijos regionuose vietoj Joninių stulpo iškeliama eglė, kurios apatinės šakos yra nukapojamos, viršuje šiek tiek paliekama šakų. Toks stulpas paliekamas stovėti kieme iki kitų metų vidurvasario šventės. Sakoma, kad šis stulpas simbolizuoja vaisingumą.

Dekoracijos:

Kaimuose yra išlikusi labai sena tradicija per Jonines puošti savo kiemą drebulės ar beržo šakelėmis. Prie įėjimo ir prie vartų iš abiejų pusių yra pastatomi nukirsti medeliai ar medžių šakos. Namuose yra statomos vazelės su pakalnutėmis ar alyvų žiedais.

Kai kuriuose Suomijos regionuose savo kiemuose vyrai statydavo pavėsines iš beržų. Žmonės taip pat puošdavo karves žalių lapų arba pakalnučių vainikais, tai užtikrindavo, kad jos duos pieno. Beje Joninių metu iš surinktų beržų šakų buvo daromos vantos.

Suomiški Joninių nakties burtai:

Kaip ir Lietuvoje Joninių naktis yra laikoma viena stebuklingiausių naktų, kuomet siaučia raganos ir piktosios dvasios, vyksta stebuklai. Atliekant magiškus ritualus žmonės tikėjo, kad užtikrins sau sėkmę ir sveiką gyvenimą, apsaugos savo derlių ir galės nuspėti savo ateitį.

• Joninių nakties rasa turi gydomųjų galių, o šermukšnis apsaugos gyvulius nuo piktų dvasių, o jeigu sergantys gyvūliai paės šieno nušienauto per juhannus - išgis.
• Sapnai susapnuoti Joninių naktį išsipildys, jei po pagalvę bus padėti 9 skirtingų gėlių žiedai. Kai kuriuose regionuose tikima, kad jie turi būti nuskinti trijuose skirtinguose laukuose. Tokio sapno metu didelė tikimybė, kad merginos susapnuos savo būsimą vyrą arba pamatys jo vardą sapne.
• Joninių naktį galima pamatyti savo ateitį, jei sėdėsi ant stogo, kuris buvo pakeistas tris kartus, arba atsisėdu po sena obelimi. 
• Norint sutikti velnią Joninių naktį reikia nuogam apibėgti rugių lauką tris kartus.
• Joninių naktį taip pat galima surasti lobį, pelkėje matomi šviesos žiburiukai, parodo vietą. kurioje yra užkastas lobis.
• Jei mergina surinks 9 gėlių žiedus, 9-iuose laukuose, tuomet Joninių naktį ji sutiks savo būsimą vyrą.
• Prieš miegą mergina turi užvalgyti kažko sūraus (geriausia sūdytos žuvies), savo sapnuose ji pamatys kas jai atnešė vandens atsigerti, ką pamatys - tas ir bus jos būsimas vyras.
• Jei mergina nuoga pasivolios Joninių rasoje, ji sutiks savo vyrą per metus.
• Jei mergina atsistos kryžkėlėje Joninių naktį, ji sutiks savo vyrą (išbandyta - neveikia).
• Mergina Joninių naktį eina iki šulinio ir klausosi. Jei išgirsta raktų skambesį ji taps namų šeimininke, jei išgirsta vaiko verksmą - ji susilauks vaiko.
• Jei mergina nuoga Joninių naktį nueis iki šulinio ar šaltinio, jame atsispindės būsimo vyro veidas.
• Joninių naktį mergina supina vainiką ir jį paleidžia pasroviui. Jei jis nuplaukia - ji ištekės, jei užsilaiko - artinasi mirtis.

Tad tokios tos Joninės Suomijoje.