Skirtumai tarp Suomijos ir Lietuvos II

Tuoj bus mėnesis kaip aš grįžus iš Lietuvos čia atgal į Mikkel'į. Per tą laiką pastebėjau dar kelis skirtumus tarp Suomijos ir Lietuvos, tad tęsiu savo pradėtą skirtumų sąrašą. Pirma dalis: Skirtumai tarp Suomijos ir Lietuvos

Tikrai grynas oras

22. Grynas oras. Lietuvoje būdama niekada nesiskundžiau negrynu oru. Niekad nejutau skirtumo tarp "sodybos" ir "Vilniaus oro". Gal dėl to, kad buvau papratus, o gal tiesiog nebuvau labai jautri oro kvapui?.. Kuomet grįžau į Lietuvą, į Vilnių pajutau kažkokį neaiškų kvapą ir net buvo sunku paaiškinti, kas tai per kvapas, tiesiog atrodė, kad oras yra sunkus. Beje savo namuose, laiptinėje, jutau pelėsio kvapą tai irgi buvo keistas potyris. Po poros dienų Lietuvoj, apsipratau su šiais kvapais. Bet supratau, kad čia Mikkeli'yje oras daug grynesnis.

Suomių kalba - viena sudėtingiausių kalbų
 (foto iš sekamo tinklaraščio "mokausisuomiukalbos")

23. Kalba. Vėlgi, prieš išvažiuojant į Lietuvą buvau apsipratus su vietine kalba, tad Lietuvoje buvo keista girdėti kalbą ir ją suprasti. Grįžus Suomijon buvo keista girdėti, bet ne viską suprasti. 

Kalbant apie skaičius, pasaulyje lietuvių kalba šneka 4,1 mln žmonių, suomių - 5,2 mln. žmonių (vos milijono skirtumas). Suomių kalba pagal išmokimo lygį (tiems, kuriems anglų kalba yra gimtoji) yra viena sudėtingesnių, ją galima išmokti per 44 savaites (1100 valandų), beje, lietuvių kalba taip pat tame pačiame sąraše, tačiau suomių yra kiek sudėtingesnė native English speaker'iams. Kita vertus kam ji gali būti labai lengva, kai yra žodžių iš 100 raidžių, pvz.: kumarreksituteskenteleentuvaisehkollaismaisekkuudellisenneskenteluttelemattomammuuksissansakaankopahan (102 raidės) deja, neprisimenu tiksliai šis žodis reiškia (vertėjas neverčia), lyg ir kažką panašaus kaip mūsų "nebeprisikiškiakopūsteliaudavusiuose" (39 raidės).

24. Mokami WC. Viešieji tualetai Lietuvoje nėra labai maloni tema - daug kur jų trūksta, vieni mokami, kiti ne, bet Suomijoje beveik visi viešieji tualetai bus mokami, įėjimas kainuoja 1 eurą (Mikkeli'y neteko matyt nemokamų WC, Helsinki'yje, rodos, metro stotyje buvo). Mikkeli'yje prekybos centruose netgi mokamų taip paptastai nerasi. Nebent į kavinukę užeisi :) Ar tai pliusas ar minusas, net nežinau.

25. Free WiFi zona. Papratus buvau prekybos centruose, stotelėse, Vilniaus centre, kavinėse, universitetų teritorijose, kai kuriuose autobusuose, namuose turėti nemokamą ir greitą WiFi. Suomijoje WiFi zona irgi ganėtinai plati, tačiau tik didesniuose prekybcentriuose, autobusų stotyse, kai kuriuose tarpmiestiniuose autobusuose pasijungimas nebus limituotas. Tai reiškia galėsite prisijungti ir naršyti, o ne tik žiūrėti į WiFi ženkliuką, kuris rodo, kad esat prisijungę. Kitas dalykas, kad public WiFi čia yra ganėtinai lėtas. Šioje diagramoje matyti, kad Lietuva pirmauja public WiFi "rinkimuose", tuo tarpu Suomija tėra 13.

Kam vonia, jei yra sauna su dušu?

26. Dominuoja dušai. Nežinau, kaip naujuose butuose Lietuvoje, bet senuosiuose visur buvo pastatyti vonios kambariai su voniomis. Suomijoje naujos statybos butuose vonių nėra, visur dušai. Gal vonia jiems per prabangu?.. Kita vertus kam tau reikia vonios, jei net bute yra įrengta nuosava sauna?

Luktelkit, tuoj bus žalias

27. Eidamas/važiuodamas per kelią jautiesi saugiai. Galbūt šitas punktas labiau tinkamas lyginti nedidelį Suomijos miestelį, tokį kaip Mikkeli's, su Lietuvos nedideliu miesteliu. Bet bet kuriuo atveju čia važiuodama dviračiu, galiu daug negalvoti, dviratininkus mašinos visad praleidžia. Einant pėsčiomis gali tekti palaukti prie perėjos, tačiau einant perėja tave visad praleis. Beje, čia šviesoforai sureguliuoti taip, kad kokias 5-7 sekundes visi stovėtų priešais raudoną šviesą tik tada kažkam įsižiebia žalias šviesoforo signalas.