Mano įvertinimas: 5/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus, 3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)
Oficialus aprašymas: Šeiferio muzikos mokyklos studentas Endriu svajoja tapti didžiu būgnininku. Regis, talentingo vaikino svajonė yra ranka pasiekiama – jaunuolį pastebi geriausio šalies džiazo orkestro dirigentas, užnugaryje vadinamas tiesiog genijumi. Pamažu Endriu noras tapti geriausiu virsta apsėdimu ir manija, o geležiniu kumščiu orkestrui diriguojantis Flečeris vis labiau stumia jį už žmogaus galimybių ribos. Tačiau ar Endriu pasiryžęs įgyvendinti svajonę pagal radikalius ir protu nesuvokiamus dirigento įgeidžius, ar tėra silpnas ir palūžti linkęs verksnys?..
Mano komentaras: Filmas - "žudikas" - stiprus visais atžvilgiais. Nemėgstu žiūrėti filmų apie muziką, žiūriu su nedideliu susidomėjimu, tačiau šis filmas yra kažkas tokio, kas prikausto prie ekrano. Įtampa juntama nuo pirmų filmo minučių. Nuostabiai išpildytas Flečerio - sociopato, jazz'o fanatiko - vaidmuo. Idėja originali ir reali (ta prasme - aiški). Genialiai parinkta muzika. Labai stipriai išreikštos emocijos. Apibendrinus: labai patiko.
Pirmas pusvalandis prabėgo labai greitai ir man priminė situaciją muzikos mokykloje, pučiamųjų orkestre, kuomet mūsų orkestro vadovas buvo ganėtinai nuolaidus klaidoms, tad visi labai atsipūtę būdavo. O kito dirigento - vadovo- visi labai bijojo, nes jis spaudė, bet aišku, ne taip drastiškai kaip Flečeris. Prisimenu kokia būdavau įsitempusi, kai mūsų vadovą pavaduodavo kitas, visi būdavo įsitempę, bet sugrodavo gerai. Pasibaigus filmui supratau, kad kartais postūmio iš savęs nepakanka, kai stumia kažkas kitas yra paprasčiau siekti tikslo. Beje pritariu žodžiams, kad pats blogiausias žodžių junginys anglų kalboje yra "good job", o lietuvių kalboje tai būtų "gerai padirbėta" ar "šaunuolis/ė" (kuris mano lūpomis skamba labai ironiškai), tokios frazės numarina norą siekti kažko daugiau ir stabdo žmogaus vystymąsi.
Pirmas pusvalandis prabėgo labai greitai ir man priminė situaciją muzikos mokykloje, pučiamųjų orkestre, kuomet mūsų orkestro vadovas buvo ganėtinai nuolaidus klaidoms, tad visi labai atsipūtę būdavo. O kito dirigento - vadovo- visi labai bijojo, nes jis spaudė, bet aišku, ne taip drastiškai kaip Flečeris. Prisimenu kokia būdavau įsitempusi, kai mūsų vadovą pavaduodavo kitas, visi būdavo įsitempę, bet sugrodavo gerai. Pasibaigus filmui supratau, kad kartais postūmio iš savęs nepakanka, kai stumia kažkas kitas yra paprasčiau siekti tikslo. Beje pritariu žodžiams, kad pats blogiausias žodžių junginys anglų kalboje yra "good job", o lietuvių kalboje tai būtų "gerai padirbėta" ar "šaunuolis/ė" (kuris mano lūpomis skamba labai ironiškai), tokios frazės numarina norą siekti kažko daugiau ir stabdo žmogaus vystymąsi.
Trailer'is:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą