Nicolai Lilin "Sibirietiškas auklėjimas"

Mano vertinimas: 4/5 (1 - neverta net bandyti (neprisiverčiau perskaityti visos), 2 - nepatiko, 3 - nei patiko nei nepatiko, vidutiniška knyga, 4 - man patiko, 5 - man labai patiko, skaitysiu ir antrą, ir trečią kartą)

Mano nuomonė: Kad ir kaip bebūtų keista, ši knyga man "susiskaitė" labai greitai, greičiausiai dėl to, kad man patinka tokio tipo knygos, t.y. knygos apie mafiją, nusikaltėlius ir pan. Tekstas iš tikrųjų yra labai lengvas ir suprantamas, viskas paaiškinta. Šiek tiek užkliuvo lyriniai nukrypimai, tačiau man toks pasakojimo būdas patiko, mat skaičiau knygą skyriais, ne šiaip sau stojau, kur pakliuvę, tad neužsimiršdavo pagrindinis veiksmas. Tie intarpai pridėdavo moralinio pasakojimo elementų, tad buvo galima lengviau suprasti, kodėl sibiriečiai turi tokį ar tai anokį požiūrį į gyvenimą. Ypač patiko skyrius apie tatuiruotes ir knygoje esantys piešinukai, kurie pasak knygos pirmų puslapių yra autoriaus darytų tatuiruočių motyvai.

Pasakojimas prasideda nuo pabaigos, o knyga užsibaigia tokioje nelabai aiškioje vietoje, atrodo, jog dar ne viskas yra papasakota. Skamba kvailai, bet pagalvojau, kad mano .pdf faile yra ne visa knyga, tad dar kartą perbėgau akimis pradžią ir tada man viskas susisiejo, supratau tokio pasakojimo idėją.

Kalbant apie muštynes, žiaurumus, pasityčiojimą ir panašius dalykus, šioje knygoje šių elementų yra daug ir jie nupasakoti ganėtinai smulkiai.

Anotacija: Ginčijamame, nepripažintame regione tarp Moldovos ir Ukrainos, Padniestrėje, gyvena glaudi „garbingų nusikaltėlių“ grupė, kilusi iš Stalino ten ištremtų nusikaltėlių. Joje laikomasi griežtų ritualizuotų pagarbos ir ištikimybės kanonų. Tatuiruotės ten pasakoja žmogaus gyvenimą, vaikas nuo mažiausių dienų svajoja apie savo pirmąjį durklą piką, „garbingieji“ ginklai griežtai atskiriami nuo „nuodėmingųjų“, pinigai leidžiami dviem dalykams – ginklams ir ikonoms, o mentai ir kiti sistemos pakalikai visuotinai neapkenčiami. Nepaklūstantys jokiai valdžiai, nepriklausantys visuomenei, kaip mes ją suprantame, žmonės su begaline aistra ir brutalia jėga puoselėja pagarbą senoliams, ištikimybę tiesai ir savo laisvę.

"Martat" organizacija ir Karelijos pyragėliai su ryžiais

Ir kas galėjo pagalvoti, Suomijoje, Mikkelyje yra "pasislėpęs", didelės, nevyriausybinės organizacijos "Martat" ("Martha") skyrius, kuris konsultuoja ir moko jaunas šeimas (ir ne tik) maisto gaminimo, sveiko maitinimosi, namų tvarkymo, sodininkystės ir kitais klausimais. 

"Martat" organizacija įsikūrė 1899 metų pavasarį, įkūrėja Lucina Hagman siekė šviesti žmones, padėti jiems namų ruošoje. Šiuo metu ši organizacija padalinta į 16 apskričių, kuriose patyrę ir aukštąjį mosklą baigę lektoriai veda paskaitas ir mokymus. Šie mokymai yra atviri visiems norintiems. Suomijoje yra apie 1 300 "Martat" klubų (skyrių), vienas iš jų Mikkelyje, organizacijoje beveik 50 000 narių. Daugiau galima rasti čia.

Mikkelyje esančiame skyriuje galima išmokti gaminti. "Martat" turi didelę virtuvę, kurioje galima naudotis viskuo, tik reikia susimokėti už produktus. Atėjus su grupe yra užleidžiama virtuvė, kiekvienam išdalinamos receptų knygelės, kuriose yra supažindinam su suomiška virtuve ir žinoma pateikiami keli tikrai suomiški receptai.

Karelijos pyragėliai su ryžiais (Karjalanpiirakat)

Karelijos pyragėliai su ryžiais

Reikės:

Tešlai:

1,5 dl (1 decilitras = 100 mililitrų) vandens

1 šaukštas rapsų aliejaus

0,75 arbatinio šaukštelio druskos

3 dl  ruginių miltų

1 dl kvietinių miltų

Užpildui:

2,5 dl vandens

2 dl ryžių

7,5 dl pieno

0,5 arbatinio šaukštelio druskos

1 kiaušinis

Sutepimui: tirpintas sviestas ir keletas šaukštų vandens (arba pieno)

Paruošimas:

1. Pirmiausia paruošti užpildą. Sudėkite ryžius į verdantį vandenį ir virkite 10 minučių. Supilkite pieną ir leiskite košei pasitroškinti 30 minučių ant silpnos ugnies. Palikite košę 10 minučių uždengtą dangčiu. Tada suberkite druską  ir padėkite į šaldytuvą. Ryžiams atšalus įmuškite kiaušinį.
2. Tada ruošiame tešlą. Mediniu šaukštu sumaišome šaltą vandenį ir aliejų, įberiame druskos ir miltų. Minkome iki vientisos masės, kietos tešlos.
3. Paberiame ant minkymo lentos kvietinių ir ruginių miltų. Iškočiojame tešlą iki 0,5cm storio.
4. Formele išpjauname mažus apskritimo formos tešlos gabaliukus, juos iškočiojame kuo ploniau ir dedame į maišelį, kad nesudžiūtų.
5. Kuo greičiau dedame įdarą maždaug 1cm storio, paliekame 1cm kraštelį ir formuojame kriauklės formos pyragėlius (žr. įraše)
6. Ant skardos padėti kepimo popierių, sudėti pyragėlius.
7. Kepti pyragėlius orkaitėje 275-300 laipsnių Celsijaus temperatūroje apie 15 minučių.
8. Kol pyragėliai kepa sumaišome vandenį (arba pieną) su tirpintu sviestu ir tik ištraukę pyragėlius iš orkaitės juos patepame šiuo mišiniu.

Daugiau tradicinių patiekalų receptų (anglų kalba) galima rasti čia 

Allan Pease "Kūno kalba"

Mano vertinimas: 3/5 (1 - neverta net bandyti (neprisiverčiau perskaityti visos), 2 - nepatiko, 3 - nei patiko nei nepatiko, vidutiniška knyga, 4 - man patiko, 5 - man labai patiko, skaitysiu ir antrą, ir trečią kartą)

Situacija vakarėlyje

Mano nuomonė: Tai tikrai ne ta knyga, kurią galima skaityti kaip grožinę literatūrą, savo malonumui. Knygos struktūra, stilius ir informacijos pateikimas primena gerą, 240 puslapių referatą. Informacija ganėtinai naudinga, galima panaudoti realiame gyvenime. Daug paveiksliukų (gal kiek primityvūs), kur parodyti gestai, kad juos geriau suprasti. Patiko, jog knygos pabaigoje yra pateikti kasdieninių situacijų paveiksliukai, kurie skirti perskaitytos informacijos įsisavinimui, taip galima įsivertinti savo gebėjimus skaityti kūno kalbą.

Anotacija: Knygoje nagrinėjami kasdieninio gyvenimo neverbalinio bendravimo aspektai, aptariamos teisingo judesių ir gestų interpretavimo metodikos, leidžiančios „perskaityti“ gestų slepiamas mintis ir emocijas. Sužinosite, kaip suprasti, kada jūsų pašnekovas sako netiesą, kaip kontroliuoti interviu, pokalbį ar derybas, kokiu būdų neakivaizdžiai pamaloninti partnerį, išvengti baudos už greičio viršijimą ir dar daug ką. Knygos autorius - vienas žymiausių kūno kalbos specialistų pasaulyje.

Nightcrawler/Naujienų medžiotojas

Trileris / Drama / Kriminalinis / 117min. / 2014m.

Mano įvertinimas: 4/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Lu Blūmas (Jake Gyllenhaal) vienišas smulkus vagišius. Vieną naktį jis patenka į nusikaltimo vietą ir stebi, kaip čia dirba naujienų medžiotojai žurnalistai. Jis nusiperka pigią videokamerą, policijos radijo skaitytuvą ir pradeda medžioklę pats. Autoavarijos, vagysčių aukos - viskas yra žaidimo dalis. Bet konkurencija didelė: Džo Loderis šiame lauke senas vilkas, turintis kontaktų tarp policininkų bei patikimą naujienų pirkėją vietinėje televizijoje. Tačiau Lu turi geresnę uoslę kraujui. Jis atkakliai ieško kuo labiau šokiruojančių scenų. Pasirodo, kad Lu turi ir menininko akį: jei nelaimės scena nepakankamai iškalbinga, jis padarys viską, kad nelaimė atrodytų kuo tragiškiau.

Mano komentaras: Filmas tikrai geras, verta žiūrėti kiekvieną minutę. Pati pradžia kitokia nei visų filmų, viskas prasideda nuo veiksmo (Lu karpo tvorą tuo metu prie jo privažiuoja patrulis). Vėliau filmas pasidarė kiek nuobodokas ir šiek tiek užtęstas, bet labiau atsiskleidus pagrindiniam veikėjui ir jo gebėjimui manipuliuoti kitais, užsikabinau. Pagrindinio veikėjo veiksmai netikėti, tikrai nesitikėjau būtent tokios filmo pabaigos, galvojau, kad Lu įklius, na bet kur tau?.. "Naujienų medžiotojas" prisiminė, kad yra tokių žmonių, kurie dėl savo "karjeros" gali padaryti viską, visai kaip ir Lu.

Trailer'is:

"Grobiai" postcrossing'ui

Truputėli atsinaujinom

Nors šiandien sunkiai kėliausi, galiu pasakyti, kad nusimato darbinga diena. Nepagalvokit, kad tik ką tik atsikėliau (jei taip būtų turbūt būčiau labai vieniša, kad leisčiau sau taip vėlai keltis) iki dabar padariau daug visko. Nuėjau į laboratoriją, kur atlieku praktiką ir kaip niekada šiandien tikrai dirbau, tada nukeliavau nusipirkti atvirukų, išėjau pabėgioti ir netgi spėjau palįsti po dušu ir papietauti.

"Oficialios" skolos šiandien iškeliavo

Kažkodėl šis labai patiko

Šiame įraše norėjau pasidalinti savo "grobiais" postcrossing'ui. Iš tikrųjų prisikaupė jau daug "oficialių" skolų, o iš savo turimų atvirukų krūvėlių nelabai ką įdomaus parinksi - būtinai reikėjo atsinaujinti. Atsinaujinti pavyko ir visai smagiai. Suomijoje atvirlaiškių pasirinkimas - nerealiai didelis, rinkausi gerą pusvalandį, kol susirinkau, tai kas man patinka. Ir tai mano bėda, nes kai perku atvirukus, perku tuos, kurie man patinka, o ne tuos, kurie galbūt būtų einami projekte. O kita problemėlė, kad imu po vieną vienetą. tad kartais pritrūksta tam tikrų atvirlaiškių. Bet čia tik todėl, kad man patinka turėti didelį pasirinkimą savo namuose, o lėšų ne visada tam pakanka.

Sigutės Ach atvirlaiškius galima rasti ir Suomijoje

Prisiminus pirmą kartą, kai atvažiavau į Suomiją ir pamačiau atvirlaiškių (ne dvigubų atvirukų) pasirinkimą, net nuščiuvau. Tokio Lietuvoje nebuvau mačius ir manau, kad nepamatysiu dar labai ilgai, na nebent internetinėse parduotuvėse, bet tikrai ne prekybos centruose. O čia jų apstu. Tarp kitko galima rasti netgi Sigutės Ach atvirlaiškių, kurių pas mus "Nieko Rimto" nespausdina kaip atvirlaiškių. Iš pradžių buvo keista matyti pažįstamus vaizdus su suomiškais užrašais, tačiau dabar, tai jau įprasta.

Šįkart ilgai nebepasakosiu, dar laukia grilis ir klubas (ilga dienelė nusimato). 

Gero visiems savaitgalio!

Savaitgalis Tallinn'e

Miesto vartai

Visai neplanuojant ir niekam daug nepasakojant nusprendėm išvažiuoti į Taliną (Tallinn) pasižmonėti. Taip taip, būtent žmonių pamatyti. Nusipirkom bilietus (autobuso ir kelto, radom gan pigų variantą gavosi kažkur po 23 eurus į vieną pusę) na ir savaitgalį (nuo penktadienio iki pirmadienio) praleidom Taline. 

Senamiestyje vis kažkas vyksta

Vipedija rašo: Talinas – Estijos sostinė ir svarbiausias uostas, įsikūręs šalies šiaurėje, prie Baltijos jūros Suomių įlankos, 80 km į pietus nuo Helsinkio. Gyventojų (2013m,): 429 574, Plotas: 159,2 km², Tankumas (2013m): 2 698 žm./km².

"Pasiklydusi" rašo: Talinas - nėra gražiausių mano matytų, lankytų miestų, tačiau verta pripažinti, kad jis turi savotišką žavesį ir gan jaukią atmosferą. Senamiestis nėra labai didelis, tačiau ganėtinai senas ir prižiūrėtas, akmenimis grįstos gatvės, seni pastatai, miestą juosusi siena, kelios tikrai siauros gatvelės, trumpoji ir ilgoji kojos. Šiek tiek nuo centro esantys Kadriorgo rūmai, su nuostabiu parku ir žinoma japoniškas sodelis. Aplankyti Taliną tikrai verta. Čia galima daugiau pasiskaityti apie istorinius ir architektūrinius faktus.

Vaizdas iš aukščiau

Ką mes veikėm ir kaip mums sekėsi?

Vaikščiojom gynybine siena

1-oji diena: Galėčiau pasakyti, kad tai buvo pati sunkiausia diena. Išvažiavom 2valandą nakties, autobuse ir kelte nelabai tikusiai miegojosi, tad galima sakyti visai nemiegojom. Atvykusios į Taliną keliavom hostel'io link per senamiestį, užsukom kavos ir bandelių. Aš po dviejų savaičių, draugė po 5mėnesių, pirmą kartą gėrėm ganėtinai pigią ir skanią, gerą kavą su pyragėliu. Ir tai mums kainavo porą eurų (beveik dukart pigiau nei Suomijoj). Pasivaikščiojom po senamiestį, nuėjom į prekybos centrus, leidom sau pavalgyti "Vapiano"  restorane, nusigavom iki hostelio. O tada vėl senamiestin, už 3 eurus užlipom ant gynybinės sienos, kur apsižvalgėm. Grįždamos hostel'in pasiklydom, tad šiek tiek vėlavom į ekskursiją po Talino naktinius klubus. Su hostel'io svečiais apsilankėme keturiuose naktiniuose klubuose Taline. Naktelė, patikėkit, buvo įdomi. Grįžau į hostel'į 5 ryto.

Japoniškas sodelis

2-oji diena: Dušas, sriuba šalia esančioje kavinėje. Na ir 14h susitikom su mano pažįstamu iš Talino. Buvo labai smagu susitikti, nesimatėm beveik ketverius metus (prieš tiek laiko paskutinį kartą buvau Taline). Jis mums aprodė senamiestį, papasakojo įdomių, sarkastiškų istorijų, kurias žino tik vietiniai, apie kai kurias Talino vietas. Parodė visas apžvalgos aikšteles, nuvedė prie senos apgriuvusios koncertų salės, iš kurios atsiveria gražus vaizdas. Sutikom mergaitę iš Lietuvos mano draugas stebėjosi: "Iš 7 milijardų žmonių būtinai turėjom sutikti lietuvaitę". Nusigavom iki Kadriorgo parko, japoniško sodelio ir jūros pakrantės (beveik tas pats maršrutas, kaip kažkada, tik vasarą viskas daug gražiau). Beje, dar buvom nuvažiavę už miesto, prie jūros, iš ten matėsi visas Talinas, jau pasidabinęs švieselėmis. Matėm daug gaudančių žuvį žuvėdrų. Grįžus hostel'in pro langą matėme iš šalia esančio homoseksualų klubo išėjusios porelės aistros proveržį... Žodžiu diena buvo tikrai ilga.

Kadriorgo parkas

3-oji diena: Taip jau buvom pasiilgusios normalių rūbų, maisto kainų, kad ėjom shop'intis. Dar visai smagiai pasisekė, kad pačiame centre vyko tautų mugė, kur lietuviačiai prekiavo dešromis, mėsa, duona ir kitais lietuviškais papuošaliukais bei rūbais. Tad, dešros keliavo į mūsų kuprines. Beje, matėme "vietinę fauną ir florą", kai įlipom šiek tiek ne į tą tramvajų. Pačiam vakare pasėdėjom hostel'io bare, matėm kaip "chebra" gėrė iš leikos ir žaidė centurion'ą. Vėlgi, diena ne veltui.

Sutikau riterį

Balandžiai irgi pozuoja

4-oji diena: Dušas, sriuba, kelios aplankytos parduotuvės ir sušiai. Įdomu tai, kad pirmą kartą valgiau sušius kažkur Taline. Kodėl būtent Taline? I don't know. Pasiėmėm pietų rinkinį už kurį sumokėjom 5,5 euro, rinkinį sudarė lašišos sriuba, salotos ir sušiai su "krabais". Nepavadinčiau, jog tai buvo kažkas neprilygstamo, nuostabaus. Tiesiog buvo skanu. Na tik sriuba kiek persūdyta (turbūt įsimylėjusi mergaitė gamino). Hostel'yje pasėdėjom valandėlę priešais projektoriaus ekraną, pasijuokėm iš "Mr. Bean", o tada tramvajais, keltu, autobusu atgal į Mikkel'į.

Vienoje iš apžvalgos aikštelių

Bendrai paėmus kelionė nusisekė, tiek pinigine prasme nebuvo labai brangi, tiek apžiūrėjimo, laiko ir oro pasisekimo prasmėmis. Veikti Taline yra ką, bet reikia žinoti kokiu tikslu atvažiavai :)

Interstellar/Tarp žvaigždžių

Fantastinis / Mistinis / 169min. / 2014m.

Mano įvertinimas: 5/5 (1 - neverta gaišti laiko, 2 - nuobodus,  3 - žiūrėti galima, tačiau kažko trūksta, 4 - nesigailiu, kad žiūrėjau, 5 - awesome, žiūrėčiau ir antrą ir trečią kartą)

Oficialus aprašymas: Po to, kai pernai režisierius Alfonso Cuarón'as sukūrė nuostabų kosminį filmą „Gravitacija", į beribes Visatos gelmes gręžiasi dar vienas kino gigantas - filmų „Tamsos riteris", „Pradžia", „Prestižas" ir „Memento" autorius Christopher'is Nolan'as. Juosta sukurta pagal paties režisieriaus kartu su broliu Džonatanu parašytą scenarijų.
Ar žmonijai lemta mirti Žemėje? Ar vis tik mes, kaip rasė, sugebėsime rasti būdų, kaip užkariauti beribę Visatą ir susikurti naujus namus kol kas dar neatrastose planetose? Grupė bebaimių astronautų, vadovaujamų profesionalaus lakūno ir inžinieriaus Kuperio (aktorius Matthew McConaughey'is), iškeliauja į kosmoso gelmes ieškoti atsakymų ir atrasti naujų pasaulių.
Filmas kelia klausimus ir apie gyvenimo prasmę. Kas svarbiau - žinojimo ribas praplėsianti kosminė misija, ar Žemėje vieni liekantys du misijos vado vaikai? Plyštančia širdimi Kuperis atsisveikina su mažąja dukrele, pažadėjęs jai būtinai sugrįžti, tačiau puikiai žino, kad jokie atradimai ir nauji pasauliai nepakeis to, ką jis palieka Žemėje. 

Mano komentaras: Pradėsiu nuo to, kad filmas labai jau ilgas, tačiau pritraukiantis. Gal momentais kiek užtęstas, tačiau tai tikrai neveltui, kai kurios veiksmo ar garso pauzės filme tik duoda laiko viskam matytam ir išgirstam apgalvoti. Muzika labai patiko, spėju, jog tai Hanso Zimerio (neklydau) darbas, kas daugiau galėtų taip puikiai parašyti muziką filmui? Ir visgi labiai patiko pabaiga, be galo mėgstu filmus, kur viskas išaiškėja tik pačioje pabaigoje. Filmo pabaigoje viskas yra paaiškinama, o pačiame pačiame gale yra intriga. Bendrai filmas labai labai patiko.

Trailer'is:

Ką veikti Mikkeli'yje?

Sveiki atvykę į Mikkel'į - ramų, miškų ir ežerų apsuptą miestelį. Ką čia veikti?.. Geras klausimas, pasirinkimas iš tiesų yra nemažas, tačiau priklauso nuo oro sąlygų, skiriamų lėšų ir norų.

Noriu nemokamos veiklos:

• Galima tiesiog atsisėsti ir skaityti knygą parke, namuose, prie ežero, bet kur, priklauso nuo sezono.
• Galima žiūrėti filmus savo namuose per kompiuterį arba universitete (studijuojant MAMK'e (Mikkeli University of Applied Sciences) galima prisėsti prie kompiuterių, kur yra kompiuterių zonos ir prisijungti prie interneto visame universitete ) 
• Galima (turint dviratį) važiuoti pasivažinėti miškais, dviračių takais ar tiesiog taip po miestelį 

  

  Galima praleisti dieną prie pc ar užsiimti savo hobiais

  (tiek žiemą, tiek vasarą).
• Galima užsirašyti į kursus (studijuojantiems MAMK'e), kurių metu pamatysi, sužinosi daugiau apie pasirinktą dalyką.
• Galima lankytis universiteto sporto salėje, kuri irgi yra nemokama studijuojantiems ir turi dvi sales (treniruoklių salę ir kardio salę)
• Galima eiti į sauną (gyvenant MOAS bendrabučiuose t.y. nemokama)
• Galima eiti pas draugus, kurie turi orkaitę kepti pyragų, palošti kortomis, išgerti kavos ar ko stipresnio.
• Galima susitvarkyti (išsišveisti) namus.
• Užsiimti postcrossing'u ar kitais hobiais.

Vasarą:

• 

  Arba išeit pažvejot

  Galima eiti pabėgioti į miškus, prie ežero ir pan.
• Galima nueiti prie ežero pagulėti, pasimaudyti.
• Galima eiti pastovyklauti, esančiose stovyklavietėse
• Galima eiti žvejoti, žiemą taip pat (tam nereikia "bilietų" jei žvejojama meškere, ne tinklais ar kitais kokiais būdais)
• Galima eiti pasivaikščioti po parkus
• Rudeniop galima eiti į miškus grybauti ar uogauti.

Žiemą:

Žiemą - pačiuožinėti pačiūžomis

• Galima eiti čiuožinėti į miestelyje įrengtas čiuožyklas (pačiūžos second handuos'e vidutiniškai kainuoja 10 eurų už porą) 
• Galima eiti slidinėti (slides galima pasiimti iš vietinės organizacijos nemokamai, tačiau paskui jas reikia grąžinti). Yra daug trasų visokiausių ilgių. 

Galiu išleisti pinigų:

• Galima nueiti į kokį nors "tūsą"
• Galima nuvažiuoti į kitą miestą ar miestelį pasižvalgyti, autobuso bilietai kainuoja (pasisekus) nuo 5 eurų.
• Galima eiti į kino teatrą, bilietas kainuoja apie 8-10 eurų
• Galima eiti į barą pažaisti pool'o (valandos kainos nepamenu)
• Galima tiesiog eiti į barą ar klubą
• Galima eiti shop'intis
• Galima eiti paplaukioti į baseiną, kuriame yra sauna, treniruoklių salė, baseinas, šaltokas džiakuzis. Studentui 3,5 eurų už dieną, suaugusiems berods 10eurų. Sekmadieniais (tikrai, gal ir kitomis dienomis) vyksta vandens aerobikos užsiėmimai 16h.



Leidau sau pabėgioti prie namų





• Galima eiti pažaisti boulingą, žaidimas berods 10eurų
• Galima eiti pažaisti golfą. (Kainos nežinau, bet matyt didelė)
• Galima nuvažiuoti į vandens atrakcionų parką, kuris yra 5km nuo Mikkeli'o. Dar nebuvau, kainos irgi nežinau. (dirba sezono metu)
• Galima nueiti į muzikinį teatrą (suprantant suomių kalbą). Kainą apie 26 eurus už bilietą.
• Galima nueiti pasidaryti tattoo (miestelyje yra bent jau 3salonai, kainų nežinau)
• Galima nueiti į kavinukę, esančią bokšte (miesto centre beveik), įėjimas 2 eurų (žiemą nedirba).
• Galima aplankyti muziejus, meno galerijas. Kaina nuo 3 ir daugiau eurų.

Berods tai viskas, ką žinau ir sugalvojau :) Čia galima pažiūrėt daugiau.

Vakar oras buvo neblogas, tad leidau sau gerai pabėgioti.

Šiandien teks sėdėti namuose, galbūt paskaityti knygą ar kokį filmą įsijungti, lauke lyja, bjauru...

Haruki Murakami "1Q84"

Kadangi nemoku rašyti recenzijų, tad trumpai noriu papasakoti (ir galbūt sau pasižymėti) ką skaičiau ir ar man patiko. Skaitymas paskutiniu metu nebuvo labai dažnas "dalykas", neskyriau jam daug laiko tarp "studijinių" skaitymų. Tad visas tris H.Murakami 1Q84 knygas (prisipažinsiu) perskaičiau per tris mėnesius (gėda). Skaičiau anglų kalba, galbūt tas šiek tiek mane pristabdė, bet gal tai tik pasiteisinimas. Taip gavosi, kad visos trys knygos pakliuvo man po ranka vienu metu, tad neskaidysiu atskirai kiekvienos.

Mano vertinimas: 4/5 (1 - neverta net bandyti (neprisiverčiau perskaityti visos), 2 - nepatiko, 3 - nei patiko nei nepatiko, vidutiniška knyga, 4 - man patiko, 5 - man labai patiko, skaitysiu ir antrą, ir trečią kartą)

Mano nuomonė: Tai tikrai nebuvo ta knygų trilogija, apie kurią kalbėdama "kaifuočiau". Man nelabai patinka fantastika, kuri iš tikrųjų taip netikėtai atsirado pirmojoje knygoje. Nuo to pasisukęs posūkis privertė kiek kitaip pažvelgti į šias knygas. Pradžioje tikėjausi (nes dažnai neskaitau anotacijų) tiesiog knygos su paslaptim, kurią bandžiau atspėti. Buvo įvairiausių spėjimų ir nuomonės keitėsi gan dažnai, vėliau atsiradus fantazijos užuomazgai, supratau, kad knygoje gali būti visko. O taip ir buvo, ir maži žmogeliukai išlindę iš negyvos ožkos burnos, daug žinanti mergaitė Eriko Fucada, du mėnuliai, pastojimas be lytinių santykių (kaip mergelės Marijos?) ir t.t. Žodžiu, kuo toliau tuo labiau knyga darėsi nuspėjamesnė, juk visko gali būti, gi tai fantastika. Pirmų dviejų knygų pabaigos iš tikrųjų intriguojančios ir jas užvertus norisi atsiversti sekančią. Paskutinė (trečioji) knyga nuvylė, tikėjausi kitokios pabaigos. Iš tikrųjų interpretacijoms šios knygos yra tobulas šaltinis, nes galima daug rasti už ko užsikabinti, deja, galbūt per ilgai skaičiau šias knygas, kad prisiminčiau visas detales.

Pirmos knygos anotacija: Ar skaitėte George’o Orwello romaną 1984-ieji? Ar kada jautėte, kad kažkas jus stebi? Didysis Brolis, o gal Mažieji žmonės?

Murakami naują savo romaną, tiksliau, romanų trilogiją, neatsitiktinai pavadino 1Q84. Tai nuoroda į George’o Orwello romaną 1984-ieji. Šįkart rašytojas permąsto istorijos ir ateities sąvokas, jo personažai ima pasimesti laike, pasirodo ir manipuliacinių teorijų, Orwello Didįjį Brolį keičia Mažieji žmonės, naktį vejantys oro lėliukę. Veiksmas vyksta tarsi 1984-aisiais, tačiau Aomamė pradeda abejoti, ar tai tikrai tie metai, nes realybė skyla, tįsta, nyksta… „Šį naują pasaulį ji nusprendė vadinti 1Q84-aisiais. Q – tai klaustukas – question-mark. Jis reiškia abejonę.“

Kaip ir ankstesniuose romanuose, Murakami kuria intriguojančius personažus: tai dvikovos instruktorė, kuri laisvalaikiu pagal užsakymą žudo vyrus, matematikos mokytojas, po darbo rašantis nespausdinamus romanus, paslaptinga septyniolikmetė Fukaeri, kurios kūrinys atsiunčiamas literatūriniam konkursui, ir kiti ne mažiau rafinuoti asmenys. Pirmoje trilogijos dalyje netikėtai ima pintis jų gyvenimai, ir viską apgaubia švelni mistika, neleidžianti užversti knygos neperskaičius dar ir dar vieno puslapio ir laukti tęsinio.

Murakami – neabejotinai garsiausias iš gyvų japonų rašytojų. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kōbō Abe’s, J. L. Borgeso, G. G. Márquezo, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstais.

Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, jo noveles mėgsta kino kūrėjai, o pats rašytojas dar vadinamas japonų literatūros Davidu Lynchu. 2006 metais Murakami buvo pagerbtas Franzo Kafkos apdovanojimu.

The Monk's bunk (Talinas, Estija)

Taip jau čia gavosi, jog kelias dienas pavyko pakeliauti, kelionę ir patį Taliną apipasakosiu kiek vėliau, o dabar dar visai šviežia galva noriu papasakoti apie nakvynės namus Taline, kuriose buvau apsistojusi. Visų pirma norėčiau paminėti, kad pirmą kartą nakvojau, ne "hotel'yje", o "hostel'yje".

The Monk's Bunk - tai jaunimo, taip vadinamų backpacker'ių, nakvynės namai įsikūrę visai prie pat Jono bažnyčios (est. Jaani kogudus) t.y. visai prie pat pagrindinės aikštės su laisvės statula (Vabadussõja võidusammas) Taline. Šiuose namuose dviese nakvojome tris naktis.

Pirmas įspūdis: gerai matomas, bet pasislėpęs, visiškai be jokių iškabų, vos popieriaus lapeliu užrašytu pavadinimu hostel'is. Durys atsidaro tik paskambinus ir administratoriui įleidus. Siaurais laiptais reikia kopti į trečią aukštą, kur yra įsikūrusi administracija. Užėjus pro duris parašyta, kad reikia nusiauti batus. Praėjus toliau koridoriumi, pasimato du atviru kambariai ir baras. Barmenas ar barmenė, tai ta pati administratorė, kuri paima dokumentą, duoda raktus, paima raktų depozitą (10Eur), žemėlapyje parodo, kur mes esam, kaip ir iki ko verta nueiti, papasakoja apie vyksiančias išvykas, (kai kada įpyla welcome drink'ų ir kartu išgeria) nulydi iki kambario. Beje administratoriai, kalba gražia anglų kalba.

Kambariai: Visų pirma svarbu tai, kad kambariu yra dalinamasi dar su 5, 7 ar net 11 žmonių. Yra variantas imti dvivietį, bet kaina didesnė. Kaina vienai nakčiai vienam žmogui ganėtinai pigi (kaip tokioj vietoj) prasideda nuo 11 eurų už naktį. Mes miegojome aštuonviečiame, paskui mus perkelė į šešiavietį kambarį. Kambariai švarūs, apvilkta patalynė švari, sienos neseniai dažytos ir išpieštos piešiniais. Kambariuose yra dviaukštės medinės lovos, po kuriomis yra dėžės (nerakinamos) kažkam susidėti, kai kuriuose kambariuose yra rakinamos spintelės, kituose jų nėra - jos koridoriuose. Spintutės nedidelės, lagamino į jas neįdėsi, nebent kelias rankines. Garso izoliacija priklauso nuo kambario, vienuose ji gera kituose ji nelabai kokia. Pvz. antrame aukšte 4-ame kambaryje girdisi muzika iš apačioje esančio klubo.

Virtuvė: bendra ir labai didelė (dvi kriauklės, dvi orkaitės, maisto ruošimo stalas, mikrobangė, valgomojo stalas, du šaldytuvai ir t.t.), bet kada galima pasidaryti nemokamos arbatos ar kavos, yra nemokamo maisto lentynėlė iš kur galima pasiimti ko nors.

Dušai ir tualetai: sutvarkyti, bendri aukštui. Antrame aukšte biški pasikimšusios dušų galvutės, nėra šildomų grindų. Trečiame aukšte, esančiuose tualetuose/dušuose yra šildomos grindys. 

Baras, bendros patalpos ir kolektyvas: baras pigus, didelis pasirinkimas. Bendrose patalpose yra žaidimų automatai, pool'as, stalo futbolo stalas, kelios sofos, stalai, 2 kompiuteriai. Dienos metu projektoriumi yra rodomi filmai. Vakar t.y. pirmadienį, visą dieną leido "Poną Byną". Kolektyvas labai draugiškas, maloniai nusiteikęs, jaunas, paslaugus, gerai kalbantis angliškai (beveik visi darbuotojai iš UK). Vakarais organizuoja kokius nors žaidimus (tokius "išgertuvinius" labiau)

Vieta: labai patogi. Arti senamiestis (tereikia pereiti gatvę), didesni prekybos centrai pėstute už kokių 10min, geras susisiekimas prie pat yra autobusų ir tramvajų stotelės. Šalimais yra parduotuvė dirbanti 24/7 ir nebrangus baras/kavinė, kurio virtuvė dirba iki 6 ryto.

Gyventojai: pagrinde jaunimas, suvažiavęs iš viso pasaulio ir mėgstantis išgerti ir pasiausti.

Patarimai: jei imat dvi lovas, geriau užsakinėti jas atskirai, mums raktus davė tik vienus "ant dviejų". Galima nesivežti rankšluosčių, nes čia jie kainuoja 1 eurą.

Pliusai: rengiami vakarėliai (pvz.: yra turas, kurio metu žaidžiami žaidimai hostelio bare, galima paimti bet kokį kiekį gėrimų, po valandos einama per 4 klubus, kur visur įskaičiuoti welcome shoot'ai), nemokamas WiFi, nemokama arbata, kava, ytin paslaugūs darbuotojai, palaikoma švara,  įsiregistruoti galima bet kuriuo paros metu. Išsiregistruojant, leidžia pasilikti daiktus pabūti bendrose patalpose iki išvažiavimo.

Minusai: prasta garso izoliacija, kai kuriuose kambariuose girdisi muzika iš klubo, esančio apačioje, rankšluosčiai kainuoja 1 eurą, nėra dušo reikmenų (šampūno, dušo žele, bet galima kažką surasti free staff dežutėje), nedidelės rakinamos spintelės, išgerti mėgstantis jaunimas.

Ideali vieta jauniems žmonėms, norintiems pašėlti. Norintiems ramiai pasiilsėti nepatariu kišti nosies, jaunimas "tūsina" kaip reikalas.

Beje, nuotraukos ne mano iš booking.com, tačiau atitinka, tai ką mačiau pati.