Rodomi pranešimai su žymėmis pašto ženklai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis pašto ženklai. Rodyti visus pranešimus

26 gegužės 2015

Skirtumai tarp Suomijos ir Lietuvos

Location: Mikelis, Suomija
Iš tikrųjų tik dabar pagalvojau, kad esu labai apsispratus su dabartine aplinka. Visai kitaip buvo vos tik atvažiavus. Tad nusprendžiau šiek prisiminti ir iš eilės išdėstyti pastebėtus skirtumus tarp Suomijos arba tiksliau tariant Mikkelio ir Lietuvos.
  1. Parduotuvių, ir kitų įstaigų darbo laikas. Mes, lietuviai, labai gerai esame pripratę, nors ir naktį rasti vietelę, kur nors apsipirkti. Deja Suomijoje, bent jau Mikkelyje vidury nakties neapsipirksi. Didesni prekybos centrai užsidaro 20 valandą, miegamuosiuose rajonuose esančios parduotuvės (turiu omeny market'us) 21 valandą taip pat miesto pakrašty, esančios parduotuvės, vietinės parduotuvėlės 18h. Šeštadienį viskas dirba sutrumpintai, sekmadienį daug kas nedirba arba dirba iki 14 valandos. Beje, visur nesvarbu ar tai market'as ar second hand'as galima atsiskaityti kortelėmis. 
  2. Prekybos centras Mikkeli centre
  3. Prekės. Prekės Suomijoje beveik visos yra suomiškos, o atvežtinių aprašymai: suomių ir švedų kalbomis. Įprastiniuose marketuose (kaip Lietuvoje tarkim maximoj) nėra koldūnų, varškės (mums įprastinės), grikių, yra kelios rūšys pieno pagal riebumą (netgi 0% riebumo). Beje stiprų alkoholį galima rasti tik specializuotose parduotuvėse, beje jį parduoda tik iki 21h.
  4. Kainos. Kainos varijuoja, bet maždaug 1,5-3 karto didesnės nei Lietuvoje. Tačiau su nuolaidomis būna, kad prekes galima įsigyti daug pigiau, nei Lietuvoje.
  5. Užraktai. Durų užraktai yra į kitą pusę, pirmom dienom atrodė, kad viskas pritaikyta kairiarankiams.
  6. Sausas oras patalpose. Po pirmos nakties Mikkelyje, atsibudusi supratau ką reiškia, kai prasibundi su išdžiuvusia burna ir lūpom, perštinčiomis akimis ir traukiančia veido oda. Santykinė drėgmė patalpose žiemos metu yra labai maža varijuoja ties 15-30%.
  7. Tuščios gatvės. Vakarais (maždaug apie 20 valandą) išėjus pasivaikščioti į centrą, nėra jokių žmonių, jautiesi lyg išmirusiame mieste vaikščiotum. Helsinkyje kiek kitaip, tenais vakarais galima sutikti žmonių.
  8. Daug sportuojančių, senyvo amžiaus žmonių. Vieni bėgioja, kiti "šiaurietišku" ėjimu vaikšto, treti baseiną ar sporto salę lanko, dviračiu važinėja, slidinėja ar net čiuožinėja. Ir patikėkit žmonėms ne po 50 metų, o žymiai daugiau.
  9. Kava - mėgstamiausias suomių gėrimas
    Išgeriamos kavos kiekis.
     Suomiai kavą geria kibirais. 2004 metais vienam žmogui Suomijoje buvo suvartota 11,99kg kavos. Bet matyt neveltui, nes žiemą rytais, tikrai jautiesi labai mieguistas. Beje, ir kava pati kitokia, ji rupesnė ir rūgštoka.
  10. ŽmonėsMalonūs, paslaugūs, bendraujantys (gal tik prisimeta, bet tai puikiai jiems sekasi), neskubantys dirbti, labai mandagūs, ir visai nekompleksuojantys, į tai ką aplinkiniai pasakys. Beje, čia visi (absoliučiai visi) yra lygūs, todėl vaikinas pakvietęs merginą kavos tikėsis, kad mergina susimokės už ją pati. Ai ir tiesa, dauguma vietinio jaunimo yra "neformalai".
  11. Sauna. Sauna čia yra visur. Kiekvienas naujas butas turi savo sauną, o jei neturi, tuomet rusy būtinai bus bendra sauna. Nekalbu apie nuosavus namus. Beje, kalbama, kad pradėjus projektuoti namus visų pirma yra nusprendžiama, kur bus sauna, o tik tada "įpaišomi" kiti kambariai. Tiesa, suomiai į sauną eina nuogut nuogutėliai rankšluosčiais apsigobę.
    Sauna ir Suomija - kitaip ir būt negali
  12. Vanduo. Suomijoje vanduo, bėgantis iš krano yra labai geras, daug geresnis, nei buteliukuose (čia tiems, kurie mėgsta pirkti vandenį buteliuose). Labai minkštas, beveik visai nesusidaro nuosėdų pvz.: arbatinukuose ar ant krano vonioje.
  13. Vietos stovyklavimui. Miškingose vietovėse (beveik visoje Suomijoje) miškuose įrengtos stovyklavietės yra sutvarkytos ir aprūpintos viskuo: vieta laužui, grilio grotelėmis, pavėsine, WC, medžiu. Tiesiog, pavargai sustojai pasimėgavai, susitvarkei ir gali keliaut toliau, negalvodamas kaip tempti likusį medį ar po kuriuo čia krūmu pritūpti.
  14. Bibliotekos servis'as. Daugybė knygų ir priėjimas prie e-sours'ų tai įprasta kiekvienai bibliotekai Lietuvoje, Mikkelyje mes turime galimybę iš bibliotekos pasiskolinti dviračius mėnesiui (nemokamai) ir iPad'us dviems savaitėms (irgi nemokamai).
  15. Paštas. Nors dauguma Suomijos gyventojų iš tikrųjų visai neskuba gyventi, paštas veikia kaip bitutė. Pirmenybinis laiškelis Lietuvą pasiekę per 3darbo dienas. Iš Kinijos siuntiniai ateina maždaug per 2 sav. per šį laikotarpį, kurį buvau Suomijoje, nebuvo užlaikytas nė vienas mano siuntinys. Beje, pašto ženklai nuostabūs, o įvairovė jų labai didelė.
  16. Sutvarkyti ežerai, dviračių ir pėsčiųjų takai bei keliai. Miesto teritorijose ežerų pakrantės sutvarkytos, visur įrengtos persirengimų būdelės, tualetai, tilteliai su užlipimais, sužymėti gyliai (ten kur yra pležai) yra palikta krante gelbėjimo valtis. Miestuose labai daug dviračių ir pėščiųjų takų, kurie yra prižiūrimi, iškritus sniegui nubarstomi akmenukais. Keliai labai lygūs. Žiemą Mikkelyje jie ne visada yra nugramdomi iki asfalto, tačiau pavalomi, taip pat ir kiemų atovėjimo aikštelės.
    Nuo kalnelio, prie ežero
  17. Stovėjimo aikštelėse yra įrengtos dėžutės mašinų variklio pašildymui. Visur kur galima priparkuoti mašiną yra tokios dėžutės, jos skirtos "padėti" mašinai lengviau užsikurti. Kiekviena suomiška mašina turi tam tikrą jungtiklį ar kištuką (to tikrai nežinau, kažką įmintuoto prie variklio (nelabai to nusimanau)), kurio dėka iš dėžutės elektra galima šildyti mašinos variklį.
  18. Lauko čiuožyklos, slidinėjimo trasos. Nemokamos, prieinamos visiems norintiems  ir tvarkomos.
    Nemokama čiuožinėjimo aikštelė miesto centre
  19. Šildymo sistema, kuri neišjungiama ir vasaros metu. Pas mus iki šiol dar nebuvo išjungta, tik retkarčiais "prisukta".
  20. Kitoks požiūris į mokymąsi. Apie tai bus platesnis įrašas, tačiau kiek vėliau.
  21. "Mammi" - Velykinis skanėstas
    Maistas
    . Apie maistą daug papasakoti negaliu, nes gaminamės labiau "lietuvišką" maistą namuose ir vietinio maisto daug ragauti neteko. Valgyklose irgi imi tai ką žinai. Tačiau beveik kiekviena "žymesnė" suomiška šventė turi savo "saldumyną", pvz. Vasario 5d. Runebergo dieną yra kepami Runebergo pyragėliai (keksiukai), per užgavienes užgavienių pyragėliai, per velykas "mammi"(apie šitą skanėstą kada nors vėliau irgi bus papasakota).
  22. Runebergo pyragaitis
    Gyvūnai matomi pro langą
    . Pamatyti Mikkelyje kiškį, ar voverę yra visiškai normalu, o žuvėdros - kasdienybė.
    Voverytę sutikti įprasta
Lyg ir viską išdėsčiau, ką prisimenu. Jei ne, manau aš šį list'ą dar ne kartą papildysiu kuo nors.

Linkėjimai iš ežerų krašto

20 gegužės 2015

"Pasiklydusi" dėžutė džiaugiasi

Location: Mikelis, Suomija
Postcrossing gautas atvirukas
"We all have two lives, the second begins when
 you realize you have only one"
Mano taip pat "pasiklydusi" pašto dėžutė šiandien džiaugiasi (visiškai priešingai nei M.Mikutavičius dainuoja "mano pašto dėžutė tarsi minų po karo, pilna piktų laiškų, neužsidaro"), nes atėjo atvirukas, gražus atvirukas su gaubliais iš Čekijos. Kas man jį parašė ir kodėl? Gavau aš jį (žiūrim visi į dešinę), taip, nes aš postcrossin'u t.y. keičiuosi atvirukais su žmonėmis iš viso pasaulio. Projekto esmė labai paprasta siunčiamas atvirukas su ID random žmogui iš bet kurios pasaulio šalies, priregistravus jūsų atviruką, jūsų adresas yra duodamas kitam žmogui pasaulyje, kai atvirukas jus pasiekia, jis turi būti užregistruotas ir t.t. (plačiau www.postcrossing.com). Šis atvirukas papildė mano atvirukų su senoviniais žemėlapiais kolekciją :)


Atvirukai
pašto ženklas SuomijaPašto ženklas SuomijaTačiau šiandien aš laiminga dar ne tik dėl atviruko, bet ir dėl to, kad po ilgo laiko vėl turėsiu kam užrašyti ir išsiųsti kelis atvirukus - atvirlaiškius. O tai teikia daug džiaugsmo - lipdukai, washi tape'ai, antspaudukai, spalvoti rašikliai ir gražūs suomiški pašto ženklai :) 


Dabar beliko popieriniui atviruko variantui suieškoti vietą savo "gautųjų sienoje" ir diena bus dar gražesnė.